Sveiki,
Priminimas man pačiam.
Kilo mintys apie kelis galimus apsakymus, kuriuos galima suvesti į mini
rinkinį. Kol rankraštį grumuliuoja leidykla, mano mintyse istorijos vis
traukiasi į mažesnius ir subtilesnius žanrus ir norisi vis grįžti į vaikystę ir
sukurpti trumpus, bet iš pamatų išjudinančius pasakojimus. Autobiografinius,
žinoma.
PIRMAS PASAKOJIMAS.
Kiemas. Vaikai, kurie imituoja suaugusiųjų pasaulį. Smėlio dėžė. Mergaitės
šešiametės politikės ir prostitutės. Aš – daktaras, gydantis jas ir kišantis
neįnokusius agrastus į intymias vietas, o jos – išeinančios iš slyvos medžio
pavėsio klinikos.
ANTRAS PASAKOJIMAS.
„Pusbomžių“ namas. Paaugliai ateina į šiukšliną kiemą reketuoti prasigėrusių ir
nusivylusių. Trylikamečiai sulupa keturiasdešimtmetį ir penkiasdešimtmetį. Ne
dėl to, kad kažko reikėjo, bet dėl to, kad smagu kažką lupti. Kaip jums
problema? Pakartosiu populiarią frazę:
„Ar už tokią Lietuvą kovojome?“
TREČIAS PASAKOJIMAS.
Penas fantazijai, bet pamenu apie berniukus rūkorius, kurie gaudė iš po stogų
kregždutes ir degino cigaretėmis akutes. Pasakos žanras.
KETVIRTAS PASAKOJIMAS.
Senelis, kuris pardavinėjo pilstuką, pats mirė nuo jo. Jo anūkas, kurį amžinai
valdė motina ir su sūnumi turėjo intymių santykių, niekaip negali abu pritapti
prie socialinio gyvenimo. Traumos įveikimas tampa gyvenimu, o „ tikrasis gyvenimas“
eina pro šalį.
Jūsų Maištinga Siela
P. S. Ar tokia
literatūra Jus domintų?
Liūdnoka
AtsakytiPanaikinti