Serialas: "Kaip išsisukti įvykdžius žmogžudystę" / "How to Get Away with Murder" (1 sezonas)

Sveiki, skaitytojai,

Vienas iš šių metų nusižiūrėtų buvo amerikiečių kriminalinio pobūdžio serialas „Kaip išsisukti įvykdžius žmogžudystę“ (angl. How To Get Away with Murder), kuris startavo 2014 metų pabaigoje ir pateikė 15 serijų pirmajam sezonui. Serialas beregint sulaukė puikių kritikų atsiliepimų, ypač dėl aktorės Viola Davis, ir tapo labai žiūrimas televizijos žiūrovų. Tiesą sakant, net žinau, kaip šis serialas atbrido iki manęs, nes šiek tiek vengiu tų kriminalinių serialų, kur didžioji veiksmo dalis praeina teismo salėje, tačiau šis serialas labiau koncentruojasi ne į pačias bylas, o į veikėjų asmeninį gyvenimą. Šiuo metu kuriamas trečiasis sezonas, tad nekantraujantiems pamatyti jį, teks palaukti šių metų pabaigos.

Pirmųjų serijų įspūdis gana geras, nors vėliau serialo kokybe ėmiau dvejoti. Prasidėjusi istorija pateikiama nevientisa chronologine seka, kaip pasakojimo koliažas, norint išlaikyti žiūrovui intrigą. Pirmakursiai studentai įvykdo žmogžudystę ir bando atsikratyti kūno, ši padrika istorija nuolat prikaišiojama iki kokios penktos serijos, kol pavyksta susigyventi su personažais. Pagalvojau, kurių galų rodyti prasižengusius studentus ir šalia rodyti jų gerus snukelius iki to lemtingo įvykio? Juk taip prarandama dalis įdomumo, bet pasirodo, kad scenaristai lošia dar ne visomis kortomis, neatskleidžia, kas buvo nužudyta, kur visos loginės istorijos jungtys, tačiau pamažu viskas susideda į savas vietas – o kaipgi kitaip. Tiesa, jau įpusėjus šiai istorijai, pradėjo erzinti tie ateities pasakojimo intarpai, tos monetos metimas, tiesiog netgi trikdė. Regis, kūrėjai tai pajuto ir nuo vidurio serialo pagaliau „atvedė“ žiūrovą prie tikrojo nusikaltimo ir pasakojimo struktūra pasikeitė, vyko tikroji penketuko ir jų dėstytojos drama.

Labai bijojau, kad serialas nenusivažiuotų iki tokių neįdomių struktūrinių elementų, kaip viena serija lygu viena byla ir akivaizdus demonstravimas tik teisminių netikėtų bylų pateikimas. Aišku, kada būta ir šio elemento, tačiau jis greitai nepasiteisintų, nes mus kur kas labiau jaudina advokatės Analisos gyvenimo dramos. Kieti ir keisti jos santykiai su savo studentais. Kai kada scenaristai itin gerai sužaidžia psichologiniais niuansais, kai paskaita atspindi veikėjų realią padėtį ir tampa jų gyvenimo paskaita. Šiaip apskritai pasižiūrėjus šį serialą, galima pagalvoti, kad pasaulyje nėra teisingumo, ypač teisinėje valstybėje, kur svarbiausia išsisukti nuo bausmės, nesvarbu, koks nusikaltimas būtų padarytas. Iš esmės serialas lyg ir kritikuoja teisminę sistemą, scenaristai vis nesibodi demonstruoti žmonių ydų, o tuo labiau teisingų moralinių principų. Atsisakyta moralizavimo ir didaktikos, tai aišku, vidutiniam žiūrovui tik dar labiau patinka. Juk šiaip ar taip mums daugeliui patinka, kai nesuabejojama teisingumo sistemą paverčia demoralizuotu šou. Kitą vertus, o kas sako, kad šis šou gyvenime nevyksta ir advokatai iš tikrųjų atstovauja tik sau, nes jų toks darbas.

Seriale nemažai meilės, išdavysčių, intrigų... Vieni su kitais konkuruojantys studentai lyg ir turi dar atskiras istorijas. Veisas susideda su kaimyne Rebeka ir sukasi tarp jos intrigų, Mišelė trokšta turtingo gyvenimo ir gerų studijų, tačiau pamažu praranda save, sportiškasis Ašeris apskritai kiekvieną sijoną iškilnotų, o ką jau besakyti apie gėjų Volšą, kuris už kiekvieną informacijos grybšnį pabirbins kiekvieną vyruką... Iš esmės surinktos neeilinės asmenybės ir galiausiai pajunti, kad jų grupė kaip vienos didelės veikiančios smegenys kuo puikiausiai tinka tam purvinam analitiniam advokato darbui. Analisa dirba sau, o studentų masė jau kaip atskiras kitas personažas, kol jų nesuvienija bendri interesai.

 Manau, Bonės personažas kituose sezonuose dar pateiks netikėtų staigmenų.

 Ašerį vaidinantis aktorius Mett McGorry galime išvysti ir seriale "Oranžinė - tai nauja juoda".

 Teismo salėje vyksta aršios kovos...

 Aktoriai.

 Aktoriai.

 Rebekos personažui lemta būti tik vienam sezonui.

 Smagus susitikimas...

 Viola Davis su Emmy apdovanojimu.

 Amžinas klausimas: Kaip išsisukti?

Jau po pirmojo sezono aktorė Viola Davis buvo įvertinta už Analisos vaidmenį Emmy ir Ekrano gildijos apdovanojimais, taip pat buvo nominuota Auksiniam gaubliui ir kitiems prestižiniams apdovanojimams. Iš tikrųjų jos Analisos vaidmuo itin jautrus ir stiprus, užtikrintas kiekvienas kadras ir aktorė ji puiki ir įtaigi. Geras scenarijus garantavo šiai aktoriai tikriausiai geriausią gyvenimo vaidmenį, bet serialo visumoje trūksta jai atsvaros, nes kiti personažai kur kas prastesni ir vaidybiniu pagrindu jai neprilygsta. Kai kuriais atvejais, manau, kaltas pats scenarijus, kuris labiau orientuojasi į Analisos vaidmenį, o ne studentus ir kitus. Kai kada atrodo, vieno plano vaidmenys, kad ir netikėtai sezono viduryje pasirodžiusi puiki aktorė Marcia Gay Harden, kuri suvaidino Analisos vyro seserį. Ji tiesiog kaip maitvanagis užsipuolė Analisą, lyg jau žinotų, kad ji iš tikrųjų nužudė savo vyrą. Tokie vaidmenys, kurie išlenda padaryti vieno darbo, kažkaip nelabai įtikina, tačiau rasti Violai atsvarą būtų irgi klaida, nes serialo ritmas keistųsi ir sulėtėtų įvykiai.

Šiaip pirmasis sezonas visumoje padarė tikrai gerą įspūdį. Puiki Violos Davis vaidyba, neblogai surėdytas scenarijus su šiokiais tokiais „plaukiojančiais krekeriais“ dėl antraeilių personažų, kurie galbūt ne visada įtikina, tačiau daug ką atperka demoralizuotai pavaizduotas advokatų darbas, kuris iš esmės pateisina patį serialo pavadinimą „Kaip išsisukti įvykdžius žmogžudystę“. Čia rasite ir intrigų, ir juodojo humoro, ir kraujo, ir homoseksualumo, ir muilo operos elementų. Sezono viduryje jau buvau nusprendęs, kad sužiūrėsiu šias 15 serijų iki galo ir toliau nebežiūrėsiu, tačiau sezono pabaiga padarė stiprų įspūdį ir išlaikė intrigą, todėl esu tikras, kad dar kartą sugrįšiu žiūrėti ir antrąjį sezoną. 

Jūsų Maištinga Siela