Jau nepamenu, kelinta
mano gyvenime juosta apie juodaodžių vergystė JAV-ose ir Pilietinio karo
išvakares... Gal skaičiuoti ir neverta, bet verta tiesiog prisiminti, ką duoda
filmas po seanso ir kiek jis dar „gyvena“ tavo mintyse. Viena naujausių
istorinių-biografinių dramų, teatre ir kine ne kartą ekranizuota „Tautos gimimas“ (angl. The Birth of Nation) (2016) pasakoja
apie tuos tamsiai gūdžius laikus, kai medvilės plantacijos laukuose nugaras
lenkdavo vergai.
Filme pasakojama realiai
sukilimą vygdžiusio juodaodžio pamokslininko gyvenimo istorija. Tiesą sakant,
filmas žiūrovų kiek sutiktas per abejingai – gal lygino su literatūriniu
kūriniu ar kitais pastatymais, nežinau, tačiau filmas manęs abejingo nepaliko. Šioje
tragedijoje daug kas sukelia „nepatogumo“ – psichologinis ir fizinis smurtas,
žmonių socialinė padėtis, baisi santvarka, griūvantis žmogaus gyvenimas...
Tiesa, filmo raiškos ir režisūrinė „mandrystė“ nėra nauja ir kažin kokių
inovacijų čia vargu, ar pastebėsite, nes viskas daugiau ar mažiau perteikta
populiariojo kino maniera, bet šiai istorijai, mano galva, labai tiko, nes
filmas išėjo universalus: veikia kaip naratyvinė jaudinanti istorija ir kartu
kaip edukacinė šviesa.
Akivaizdu, kad
režisieriui Nate Parker ši istorinė medžiaga buvo itin svarbi, nes jis ryžosi
dar ir atlikti pagrindinį vaidmenį. Filmas kelia „gerai atidirbto“ darbo
įspūdį. Net nežinau, po kelerių nevykusių filmų seanso, matyt, suskystėjau, nes
„Tautos gimimas“ pasirodė netgi nuodėmės verta razina, kurioje net nesinori
ieškoti priekabių, nes visumoje viskas man patiko.
Kartais galima netgi
pasibaisėti, kaip Analisa tvarko reikalus teismo salėje. Veikiau ne advokatė,
bet akrobatė. Galbūt tai ir paskatino nedelsiant po pirmojo sezono greitai
sužiūrėti ir antrąjį sezoną „Kaip
išsisukti įvykdžius žmogžudystę“ (angl. How
Get to Away with murder). Tiesą sakant, buvo įdomu pažiūrėti kur link
pasuks serialo kūrėjai, kai pirmasis sezonas rėmėsi studentų kruopščiai
slepiama įvykdyta žmogžudyste ir, regis, jau viskas išaiškėjo ir visiems
daugiau ar mažiau tapo viskas aišku, tačiau antrasis sezonas sako, kad nė
velnio!
Manipuliacijos, gudrybės,
išsisukinėjimai, melagystės ir kas tik norite! Šiame sezone rasite tiek pat,
kiek anksčiau, o gal net ir dar daugiau. Kaip galbūt ir buvo galima numanyti,
šiame sezone daugiau dėmesio skiriama pačių studentų, ypač Veiso, praeičiai ir
tai rimtai priežasčiai, kodėl Analisa prisiėmė jį globoti. Nuo pat pirmųjų
serijų mus labiau įtraukia į teismų procesą ir iš tikrųjų lyg ir truputį
erzinančiai ima žaisti pirmojo sezono principais: rodoma žmogžudystė – šįkart
nužudoma pati Analisa ir chronometras įvykių grandinei įjungiamas atvirkštinis.
Tos pačios žaidimo taisyklės, tik kita žmogžudystė, o šalia dar sprendžiamos
pavienės bylos. Lyg ir šiek tiek nuvilia, kadangi tikimasi visai naujų triukų
ir sumanymų, tačiau greitai įvykiams bėgant, paaiškėja ir dar kitos ryškios
siužetinės linijos, ypač apie Analisos praeitį.
Pagrindiniai veikėjai.
Asmenutė repeticijų metu.
Nauji personažai.
Frenkas šį sezoną nustebins.
Aktorė Famke Janssen šio sezono kviestinė žvaigždė.
Pamatysime Analisą (aktr. Viola Davis) tokią, kokios nesitikėjote.
Serialas vis tiek puikiai
konstruojamas pramoginiu būdu, priverčiant toliau laukti žiūrovo kitos serijos
ir laukti nuolankiai, forumuose dairantis bent menkiausių užuominų, kas galėtų
įvykti toliau, tačiau tuo pačiu, bent jau man, pasigendama kažkokios gelmės.
Nieko nesakau apie Analisos vaidmenį – jis iš pagrindų geriausias visame
seriale ir aktorė Viola Davis vėl apipilta apdovanojimais ir nominacijomis,
tačiau kai kurie personažai atkišami paviršutiniškai, atrodo, karkasiniai, kaip
neišlukštenti saldainiai blizgiame popieriuje, lyg trūktų emocinės gelmės,
kažkokių atviresnių kortų, lyg jie tik būtų funkcionalūs paveikslėliai įvykių
grandinėje – ne daugiau. Vienas iš tokių personažų ilgą laiką atrodė Frenkas,
Anallisos darbuotojas, kaip ir, beje, Bonė, tačiau antrojo sezono pabaigoje
Frenkui lyg ir suteikiamas gyvastingumas, pagaliau kūrėjai ima dėlioti
žmogiškus akcentus ant iki šiol tik karkasais buvusių personažų.
Šiame sezone taip pat
atsiranda ir naujų veikėjų bei aktorių. Toks nežinomas faktas, kaip antai, kad
Analisa turėjo lesbietiškų santykių su dar viena advokate, kuri privalo
iškuopti jos, atleiskite, šūdą, nes myli ją. Šis naujų personažų ir senų
nebefunkcionalių, kaip Rebeka, pasitraukimas, rodo, kad kūrėjai ir trečiajame
sezone bandys prisikviesti žiauriai garsų aktorių, kuris būtų sezono kviestine
žvaigžde ir atliktų nuolatinį žiūrovų pritraukimą prie serialo darbą. Už tai
nepykstama, taip daro visų serialo kūrėjai. Tai netgi įdomu ir pasiteisina ne
tik strategiškai, bet ir prisideda prie serialo kokybės.
Antrąjį sezoną vertinu
gana gerai, jis išties buvo sėkmingas, įtraukiantis, stebinantis, nors kartu
jau atpažįstami kūrėjų manevrai, kurie tikriausiai pasirodys ir trečiajame
sezone, jeigu, žinoma, kūrėjai turės drąsos sukurti naują pasakojimo struktūrą,
nes kitaip, bent jau man, serialas iš esmės pradės atsibosti, todėl tikiuosi,
kad ateinantį rudenį sulauksime išties naujomis žaidimo taisyklėmis grįsto
sezono.
Vienas iš šių metų
nusižiūrėtų buvo amerikiečių kriminalinio pobūdžio serialas „Kaip išsisukti įvykdžius žmogžudystę“
(angl. How To Get Away with Murder),
kuris startavo 2014 metų pabaigoje ir pateikė 15 serijų pirmajam sezonui. Serialas
beregint sulaukė puikių kritikų atsiliepimų, ypač dėl aktorės Viola Davis, ir
tapo labai žiūrimas televizijos žiūrovų. Tiesą sakant, net žinau, kaip šis
serialas atbrido iki manęs, nes šiek tiek vengiu tų kriminalinių serialų, kur
didžioji veiksmo dalis praeina teismo salėje, tačiau šis serialas labiau
koncentruojasi ne į pačias bylas, o į veikėjų asmeninį gyvenimą. Šiuo metu
kuriamas trečiasis sezonas, tad nekantraujantiems pamatyti jį, teks palaukti
šių metų pabaigos.
Pirmųjų serijų įspūdis
gana geras, nors vėliau serialo kokybe ėmiau dvejoti. Prasidėjusi istorija
pateikiama nevientisa chronologine seka, kaip pasakojimo koliažas, norint
išlaikyti žiūrovui intrigą. Pirmakursiai studentai įvykdo žmogžudystę ir bando
atsikratyti kūno, ši padrika istorija nuolat prikaišiojama iki kokios penktos
serijos, kol pavyksta susigyventi su personažais. Pagalvojau, kurių galų rodyti
prasižengusius studentus ir šalia rodyti jų gerus snukelius iki to lemtingo
įvykio? Juk taip prarandama dalis įdomumo, bet pasirodo, kad scenaristai lošia
dar ne visomis kortomis, neatskleidžia, kas buvo nužudyta, kur visos loginės
istorijos jungtys, tačiau pamažu viskas susideda į savas vietas – o kaipgi
kitaip. Tiesa, jau įpusėjus šiai istorijai, pradėjo erzinti tie ateities
pasakojimo intarpai, tos monetos metimas, tiesiog netgi trikdė. Regis, kūrėjai
tai pajuto ir nuo vidurio serialo pagaliau „atvedė“ žiūrovą prie tikrojo
nusikaltimo ir pasakojimo struktūra pasikeitė, vyko tikroji penketuko ir jų
dėstytojos drama.
Labai bijojau, kad
serialas nenusivažiuotų iki tokių neįdomių struktūrinių elementų, kaip viena
serija lygu viena byla ir akivaizdus demonstravimas tik teisminių netikėtų bylų
pateikimas. Aišku, kada būta ir šio elemento, tačiau jis greitai
nepasiteisintų, nes mus kur kas labiau jaudina advokatės Analisos gyvenimo
dramos. Kieti ir keisti jos santykiai su savo studentais. Kai kada scenaristai
itin gerai sužaidžia psichologiniais niuansais, kai paskaita atspindi veikėjų
realią padėtį ir tampa jų gyvenimo paskaita. Šiaip apskritai pasižiūrėjus šį
serialą, galima pagalvoti, kad pasaulyje nėra teisingumo, ypač teisinėje
valstybėje, kur svarbiausia išsisukti nuo bausmės, nesvarbu, koks nusikaltimas
būtų padarytas. Iš esmės serialas lyg ir kritikuoja teisminę sistemą,
scenaristai vis nesibodi demonstruoti žmonių ydų, o tuo labiau teisingų
moralinių principų. Atsisakyta moralizavimo ir didaktikos, tai aišku,
vidutiniam žiūrovui tik dar labiau patinka. Juk šiaip ar taip mums daugeliui
patinka, kai nesuabejojama teisingumo sistemą paverčia demoralizuotu šou. Kitą vertus,
o kas sako, kad šis šou gyvenime nevyksta ir advokatai iš tikrųjų atstovauja
tik sau, nes jų toks darbas.
Seriale nemažai meilės,
išdavysčių, intrigų... Vieni su kitais konkuruojantys studentai lyg ir turi dar
atskiras istorijas. Veisas susideda su kaimyne Rebeka ir sukasi tarp jos
intrigų, Mišelė trokšta turtingo gyvenimo ir gerų studijų, tačiau pamažu
praranda save, sportiškasis Ašeris apskritai kiekvieną sijoną iškilnotų, o ką
jau besakyti apie gėjų Volšą, kuris už kiekvieną informacijos grybšnį pabirbins
kiekvieną vyruką... Iš esmės surinktos neeilinės asmenybės ir galiausiai pajunti,
kad jų grupė kaip vienos didelės veikiančios smegenys kuo puikiausiai tinka tam
purvinam analitiniam advokato darbui. Analisa dirba sau, o studentų masė jau
kaip atskiras kitas personažas, kol jų nesuvienija bendri interesai.
Manau, Bonės personažas kituose sezonuose dar pateiks netikėtų staigmenų.
Ašerį vaidinantis aktorius Mett McGorry galime išvysti ir seriale "Oranžinė - tai nauja juoda".
Teismo salėje vyksta aršios kovos...
Aktoriai.
Aktoriai.
Rebekos personažui lemta būti tik vienam sezonui.
Smagus susitikimas...
Viola Davis su Emmy apdovanojimu.
Amžinas klausimas: Kaip išsisukti?
Jau po pirmojo sezono
aktorė Viola Davis buvo įvertinta už Analisos vaidmenį Emmy ir Ekrano gildijos
apdovanojimais, taip pat buvo nominuota Auksiniam gaubliui ir kitiems
prestižiniams apdovanojimams. Iš tikrųjų jos Analisos vaidmuo itin jautrus ir
stiprus, užtikrintas kiekvienas kadras ir aktorė ji puiki ir įtaigi. Geras scenarijus
garantavo šiai aktoriai tikriausiai geriausią gyvenimo vaidmenį, bet serialo
visumoje trūksta jai atsvaros, nes kiti personažai kur kas prastesni ir
vaidybiniu pagrindu jai neprilygsta. Kai kuriais atvejais, manau, kaltas pats
scenarijus, kuris labiau orientuojasi į Analisos vaidmenį, o ne studentus ir
kitus. Kai kada atrodo, vieno plano vaidmenys, kad ir netikėtai sezono viduryje
pasirodžiusi puiki aktorė Marcia Gay Harden, kuri suvaidino Analisos vyro
seserį. Ji tiesiog kaip maitvanagis užsipuolė Analisą, lyg jau žinotų, kad ji
iš tikrųjų nužudė savo vyrą. Tokie vaidmenys, kurie išlenda padaryti vieno darbo,
kažkaip nelabai įtikina, tačiau rasti Violai atsvarą būtų irgi klaida, nes
serialo ritmas keistųsi ir sulėtėtų įvykiai.
Šiaip pirmasis sezonas
visumoje padarė tikrai gerą įspūdį. Puiki Violos Davis vaidyba, neblogai surėdytas
scenarijus su šiokiais tokiais „plaukiojančiais krekeriais“ dėl antraeilių
personažų, kurie galbūt ne visada įtikina, tačiau daug ką atperka demoralizuotai
pavaizduotas advokatų darbas, kuris iš esmės pateisina patį serialo pavadinimą „Kaip
išsisukti įvykdžius žmogžudystę“. Čia rasite ir intrigų, ir juodojo humoro, ir
kraujo, ir homoseksualumo, ir muilo operos elementų. Sezono viduryje jau buvau
nusprendęs, kad sužiūrėsiu šias 15 serijų iki galo ir toliau nebežiūrėsiu,
tačiau sezono pabaiga padarė stiprų įspūdį ir išlaikė intrigą, todėl esu
tikras, kad dar kartą sugrįšiu žiūrėti ir antrąjį sezoną.
