Filmas: "Tautos gimimas" / "The Birth of Nation"

Sveiki, skaitytojai,

Jau nepamenu, kelinta mano gyvenime juosta apie juodaodžių vergystė JAV-ose ir Pilietinio karo išvakares... Gal skaičiuoti ir neverta, bet verta tiesiog prisiminti, ką duoda filmas po seanso ir kiek jis dar „gyvena“ tavo mintyse. Viena naujausių istorinių-biografinių dramų, teatre ir kine ne kartą ekranizuota „Tautos gimimas“ (angl. The Birth of Nation) (2016) pasakoja apie tuos tamsiai gūdžius laikus, kai medvilės plantacijos laukuose nugaras lenkdavo vergai.

Filme pasakojama realiai sukilimą vygdžiusio juodaodžio pamokslininko gyvenimo istorija. Tiesą sakant, filmas žiūrovų kiek sutiktas per abejingai – gal lygino su literatūriniu kūriniu ar kitais pastatymais, nežinau, tačiau filmas manęs abejingo nepaliko. Šioje tragedijoje daug kas sukelia „nepatogumo“ – psichologinis ir fizinis smurtas, žmonių socialinė padėtis, baisi santvarka, griūvantis žmogaus gyvenimas... Tiesa, filmo raiškos ir režisūrinė „mandrystė“ nėra nauja ir kažin kokių inovacijų čia vargu, ar pastebėsite, nes viskas daugiau ar mažiau perteikta populiariojo kino maniera, bet šiai istorijai, mano galva, labai tiko, nes filmas išėjo universalus: veikia kaip naratyvinė jaudinanti istorija ir kartu kaip edukacinė šviesa.

Akivaizdu, kad režisieriui Nate Parker ši istorinė medžiaga buvo itin svarbi, nes jis ryžosi dar ir atlikti pagrindinį vaidmenį. Filmas kelia „gerai atidirbto“ darbo įspūdį. Net nežinau, po kelerių nevykusių filmų seanso, matyt, suskystėjau, nes „Tautos gimimas“ pasirodė netgi nuodėmės verta razina, kurioje net nesinori ieškoti priekabių, nes visumoje viskas man patiko.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Apgaulinga aistra" / "Arbitrage"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart noriu pakomentuoti kino filmą „Apgaulinga aistra“ (angl. Arbitrage) (2012) – tai debiutinis režisieriaus Nicholas Jarecki filmas, kuris sulaukė palankių kritikų atsiliepimų. Dėl ryškaus aktorių kolektyvo ėmiau ir pažiūrėjau, nors trilerio žanras ne visada pateisina mano lūkesčius, tačiau šis pasirodė esąs visai neprastas. „Apgaulinga aistra“ – tipinis trilerio pavadinimas, balansuojantis ant kičo ir intrigos, na, manęs nei knyga, nei filmas tokiu filmu niekada nesuviliotų, tačiau ne pavadinimas esmė, o turinys. O turinys gana įdomus. Siužetas konstruojamas pagal trilerio dėsnius – turtingos visuomenės šeimynėlė, kurioje vyras turinti jauną meilužę, įtakingą kompaniją ir primirštą žmoną... Fonas – nieko ypatingo ir įdomaus, tik staiga po lemtingos avarijos ima griūti ištisi pasauliai, kurie, rodės, buvo nepaliečiami ir neįveikiami.

Siužetas gana nuspėjamas, nėra čia itin aštraus konflikto, tik savo kaltės atpirkimas stresu, pinigais ir prarasta žmogaus sąžinė. Tik klausimas, kada pagrindinis personažas šią sąžinę prarado? Kai pradėjo apgaudinėti žmoną? Slėpti įmonės finansus? Ar kai po avarijos ėmė slėpti savo kaltę? Patiko, kad filmas nenuėjo tuo keliu, kai personažai gauna atpildą, o mes galime pakelti ramų užpakalį nuo sofos ir eiti miegoti. Ne, filmas sako, tokių žmonių, kurie pinigais užkemša teisėsaugos gerkles yra tarp mūsų – visur, politikoje, versle ir gal net už tavo buto sienų...

Filme pasirodo pirmo ryškumo aktorius Richard Gere, kuris ir sukuria pagrindinį vaidmenį. Nesu tikras, kad aktorius yra man labai patinkantis, bet esu pratęs prie jo profilio, ramaus būvimo kadre, tai tiesiog susižiūrėjo kaip ir visada: „Ak, juk čia R. Gere!“ Susan Sarandon mane jaudino kur kas labiau – gal dėl to, kad moteris? Nežinau. Brit Marling keista matyti holivudinio tipažo kino juostoje, tačiau savo žavesio nė iš tolo neprarado ir net į filmą įnešė gaivumo.

Šiaip filmas visai neprastas. Laikau visgi jį pramoginiu, nors ir stengiasi iškelti papirkinėjimus, slopinimą kaltę, tačiau filmo struktūra ir braižas man pernelyg holivudiški, bet tai nereiškia, kad prasti, tiesiog holivudiški. 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb:6.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Non-stop" / "Non-stop"

Sveiki,

Buvau pamiršęs, kad kartais mėgstu aštresnio siužeto ir įtampos filmus. Štai siaubo trilerio „Naštailė“ kūrėjas Jaume Coller-Serra šiemet pateikė dar vieną panašių emocijų filmą „Non-Stop“ (angl. Non-stop) (2014). Tiesą sakant, man nelabai patinka, kada nusprendžiama neversti pavadinimo ir palikti jį originalų kalba, bet ką padarysi, kažkam „Be sustojimo“ tikriausiai neskamba...

O filmas vėl apie lėktuvus ir teroristus, o tokių filmų mes tikrai esame matę ne vieną ir ne du – kasmet jų pasirodo po kelis, na, žinote, apie užgrobimą, bombas, susišaudymą ir nutūpimą kitame oro uoste, paplojame didvyriams ir pabaigiame seansą. Iš esmės „Non-stop“ irgi yra nukaltas panašiu principu filmas, bet jo visas „gėris“ yra pačiame spėliojime. Aš iškart nuteisiau pagrindinį personažą – neaiškų psichuojantį, išgeriantį, narkotikų paragaujantį didvyrį, kuris žaidžia su savimi „proto“ žaidimą, bet čia štai režisieriui pavyko nukalti kitokį siužetą, todėl žiūrint filmą iki galo neaišku, kas čia kaltas, kas čia vyksta ir tavo sukurti scenarijai lekia pro šalį. Už tai ir sveikinu šį filmą, nes jam pavyko padaryti tai, ką taip retai pamatyti tokiuose trileriuose – nenuspėjamą mįslės minimo eigą.

Filme pasirodo labai ryškios Holivudo žvaigždės – Julianne Moore, kuri šiemet gavo Auksinę Palmės šakelę (aišku, ne už šį vaidmenį) ir dar kartą įrodė, kad nėra iš piršto laužta. Jos ugniniai plaukai ir balsas... Ak, negalima nemylėti. Liam Neeson pamažu jau pradeda senti, tačiau jo vaidmenys toli gražu neprastėja – šįkart atliko dar vieną sudėtingą ir gana apgaulingą vaidmenį, su kuriuo jį ir sveikinu. 

Šiaip filmas visai neprastas, domu jį žiūrėti. Intelektuali dėlionė, nors režisūriniais niuansais nieko išskirtinio nepamatysite. Visas šio filmo svoris atitenka spėliojimams ir aktoriams, be viso šito filmas taptų nykesnis už vidutinybę. Rekomenduoju aštresnių emocijų vakarą arba... naktį.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 56/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela