Sveiki, skaitytojai,
Filmas „Gyvenimas po vandeniu“ (angl. The Life Aquatic with Steve Zissou)
(2004) visais atžvilgiais panašus ir į kitus režisieriaus Wes Anderson filmus:
„Mėnesienos karalystė“, „Didysis Budapešto viešbutis“ ir t. t. Režisierius turi
unikalų braižą, unikalų istorijos matymo kampą, kuris visada balansuoja ant
liūdno absurdiškumo, jo veikėjai kaip iškirptos iš kartono lėlės – netikroviški,
angažuoti, keisti komiksiniai šablonai, kuriems lemta nuolat susimauti, o
susimovus tapti netikrais didvyriais. Taip, tai tipinis W. Anderson filmas.
Pažiūrėjęs jo senesnį
darbą, galiu pasakyti, kad tikriausiai jis kuo toliau, tuo mažiau mane žavės. Pripažįstu
šį unikalų režisierių, tačiau tikriausiai jo pasaulėvoka kine skirta ne man.
Tikrai. Žiūrėjau ir darėsi vis nuobodžiau ir nuobodžiau, nors ir galima pajusti
šioje kino juostoje „dvasią“, tačiau kai kada viskas pasidarydavo tiek
nuobodžiai ir absurdiškai, kad herojai manęs nebejaudindavo. Filmo pradžia žavi
taikiu „liūdnu humoru“ – kuriamas filmas apie ryklių pasaulį, kuriame suėdamas
vienas herojus. Vedamas neįtikinamo ir beaistrio keršto pagrindinis herojus
nori atkeršyti rykliui, todėl surengiama dar viena karkasinė ekspedicija,
kurioje patiriama daugybė keistų nuotykių: piratai, nauji herojai, apsimetėlis
sūnus... Viskas atrodo tarsi šiek tiek nerealiai saldu ir šiek tiek nerealiai
dirbtinai visko prikaišiota, kad atrodo siužetinė linija tuoj ims ir visai
padrikai nutrūks, tačiau režisierius filmo gale ryžtingai sudeda visus akcentus
ir filmas galiausiai išlaiko struktūrą.
Filme pasirodo galionas
Holivudo žvaigždžių, kuriuos nesunku atpažinti. Kai kurie aktoriai tapo
nuolatiniais režisieriaus kompanionais, kurie nuolat švysteli įvairiuose jo
projektuose. Apibendrinant norisi pasakyti, kad filmas tikrai nėra prastas, bet
bijau, kad vienas iš tų retesnių atvejų, kai mano ir filmo „biolaukai nesutapo“.
Mano
įvertinimas: 5.5/10
Kritikų vidurkis: 62/100
IMDb: 7.3
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą