Sveiki,
Kažkada geriausiu metų
filmu išrinktas ir kitokiais „Oskarais“ įvertintas filmas „Kapotė“ (angl. Capote)
(2005) pasakoja biografinę garsaus amerikiečių rašytojo Capote Trumano gyvenimo
atkarpą, kai ruošėsi rašyti bene vieną garsiausių savo laikmečių bestselerių
„Šaltakraujiškai“. Be šitos knygos patiems lietuviams šis autorius dar turėtų
būti gerai žinomas dėl romano „Pusryčiai pas Tifani“.
Filmas tamsiai slogus,
kadangi jame nemažai tamsių Amerikos periodų, spartus ekonomikos augimas, bet
vis dar valstybė neišlipanti iš mafijos pasaulio, kur kasdienės aptarinėjamos
naujienos toli gražu ne tobulas pasaulis, o nesibaigiančios žmogžudystės.
Panašioje situacijoje atsiduria ir homoseksualumo neslepiantis Trumanas, vis
aplinkiniams tuščiai kalbantis apie niekaip nerašomo naujojo siužeto istoriją.
Filmas parodo gana šlykščią Trumano pusę: jis kone begėdiškai mėgaujasi
mirtininko asmenine kančia ir iš to daro sau kūrybinį biznį. Iš esmės tai ne
taip ir ydinga, kai pagalvoji, kad menininkų įkvėpimo šaltinių yra mūsų
istorijoje buvę kur kas kraupesnių...
Nepasakyčiau, kad
istorija, kuri šiek tiek priminė legendinę juostą „Žalioji mylia“ kažkuo itin
mane sujaudintų. Siužetiniu pagrindu kur kas įdomesnė juosta man buvo
„Mirtininkas eina“ (1995), o finalinė egzekucija, kurią stebi Trumanas ir
braukia ašaras, pasirodė jau tokia atgyventa, kad tiesiog problemą įžvelgi
savyje kaip žiūrovas – per daug jau mačiau filmų, kuriuose veikėjai braukia
ašaras ir žiūri, kaip herojus pasmerkiamas myriop, įskaitant ir Larso Von
Triero „Šokėja tamsoje“ (2000). Nepaisant menkai mane jaudinusio siužeto, kur
kas labiau mane domino aktorių vaidyba ir jų amplua – neįtikėtinai geras aktorių
visumos pasirodymas: „Oskaru“ už šį vaidmenį apdovanotas aktorius Philip
Seymour Hoffman, kuris, kaip žinia, neseniai panašiai kaip šis jo kuriamas
personažas ir baigė savo dienas. Labai įtaigiai suvaidino Catherine Keener,
kurią paskutiniu metu itin pamėgau bei prikaustantį įtaigumu Clifton Collins
Jr.
Nesakau, kad filmas
sužavės (o gal ir sužavės?), tačiau jis turi tikriausiai viso gero kino
kontinentą: istoriją, gerą adaptuotą scenarijų, puikius aktorius, režisūrinį
gylį. Šiaip ar taip, filmas stiprus psichologine prasme, nes sugeba atskleisti
veikėjų vidinius parametrus, todėl mėgstantiems labiau komercinį kiną, filmas
gali pasirodyti pernelyg filosofinis, kur tiesiog pernelyg daug dialogo. Bet aš
taip nemanau.
Mano
įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 88/10
IMDb: 7.4
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą