Jurga Ivanauskaitė. „Stebuklinga
spanguolė“ – Vilnius: Tyto alba, 2014. – 80 p.
Sveiki, skaitytojai,
Jurga Ivanauskaitė
literatūros pasaulyje labiau žinoma kaip suaugusiųjų rašytoja, tačiau jos
kūryboje yra vietos ir vaikų literatūrai: Stebuklingoji
spanguolė (1991), Kaip Marsis žemėje
laimės ieškojo (2004). Tiesą sakant, būtent pasaka Stebuklingoji spanguolė ir buvo pirmoji tikroji pažintis su autorės
kūryba, trinant pradinių klasių suolą, mat pasakos ištraukos buvo įtrauktos į
tuometį skaitinių vadovėlį. Pamenu, kaip skausmingai negalėjau ištarti autorės
pavadės, o vuoklio (tokio personažo) tiesioginė kalba buvo lyg dantų gręžimas. Tiesa,
nebuvau ir uolus mokinys, kuriam viskas kuo puikiausiai sekėsi, tačiau kas
galėjo pagalvoti, kad kada nors įsigysiu Tyto
albos perleistą knygą ir perskaitysiu vienu prisėdimu?
Jurga Ivanauskaitė – puiki
pasakotoja, ji panaudoja daugybę stebuklinių pasakos elementų, kurie labai
tinka jos turtingam fantastiniam pasauliui. Mažametis berniukas Algiukas
atsiduria kaime pas senelius neturi Čepkelių ir išsiruošia rinkti spanguolių ir
autorė greitai įpina magiškąjį skaičių septyni Šis skaičius aliteratiškai labai
tinka septyni-spanguolė, tokių garsinių žodžių žaismų pasakoje begalės, pvz.,
staliūtis-liūtastalis... Taigi kas septynerius metus prisirpsta stebuklingoji
spanguolė ir ją suvalgęs žmogus patiria transcendentinę kelionę į kitą pasaulį,
šįkart į vuoklių šalį, kuri stebina savo spalvomis, prabanga ir netikėtais
paradoksais: vuoklei Alisai vietoj plaukų želia geltonų varpelių gėlytės, o
Tomui – našlaites primenantys mėlyni drugeliai.
Gamtos ir žmogaus
sukryžminimas iš esmės primena kitų šalių folklorines būtybes, ypač fėjas,
kurios gyvena miškuose ir yra magiškojo pasaulio dalis, priklauso gamtos
ekosistemai ir žmonių akims dažniausiai nematomos. Vuokliai yra tarsi jų
atmaina, nors labiau jie primena pagal žodžių etimologiją vaiduoklius. Beregint
atsiranda ir didaktinis pasakojimo lygmuo: nešiukšlink, nes palikta šprotų
skardinė iškylaujant gali sutrikdyti natūralų gamtos ritmą – štai dėl ko
persisukęs Pranciškus ima kalbėti atbulai. Nors pirmame idėjiniame lygmenyje
atrodo, kad Pranciškus tiesiog žaismingas „atvirkštukas“, kad autorė galėtų
pažaisti su kalba, išgaudama vaikišką kalbėjimą atbulomis kodą, bet iš esmės už
to slypi ekologinių problemų pasekmės – na, kuris vaikas dabar ims ir norės
būti visąlaik persikreipęs ir skaudančia koja?
Rašytoja Jurga Ivanauskaitė.
Būtent dėmesys
gamtosaugai, ekosistemai ir sveikai gyvensenai, kitaip sakant, Didžiosios
Karalienės, Pasaulio Veidrodžio išsaugojimo misiją ir atlieka šis kūrinys, nors
ir primena Alisą stebuklų šalyje. Autorė
nesibodi būti lyginama su šiuo kūriniu, todėl drąsiai renkasi ir Alisa pavadina
vieną iš veikėjų. Galiausiai visas papūgas, triušį ir kilminguosius vuoklius
susodina prie stebuklingo vaišių stalo, kurio potekstė – kongreso susirinkimas
už gyvybės įvairovės išsaugojimą Žemės planetoje.
Kol veikėjai puotauja,
autorė ne kartą transformuoja erdvę, išgaudama pasakišką kone haliucinacijomis
grįstą erdvę, kur pasitelkia vieną stipriausių savo talentų ypatybių – kalbos sodrumą.
Mamos sijonas buvo išties puikus: ryškiai
raudonas, švytintis kaip ugnis, pūstas, puoštas šermuonėlių uodegytėmis,
kolibrių plunksnomis, indiškai mezginiais, siuvinėtas kiniško šilko siūlais...
(p. 26)“ Daugybė sinonimų ir perteklinių apibūdinimų leidžia mažajam
skaitytojui pajusti tapybiškos kalbos grožį, todėl nemažą ekspresyvų pasakos
įspūdį kuria aprašomojo pobūdžio tekstas.
Šiandien, kai ekologijos tema
vis labiau eskaluojama, šioji pasaka įgauna kitokį didaktinį pobūdį, tad jos svarbios idėjos, kas anuomet 1991
metais buvo tik pirštu (nu-nu-nu!) grūmojimu, šiandien iš tikrųjų tampa reikalinga
mažajam skaitytojui. Knygelė iliustruota pačios autorės tapytais darbais –
tokiais pat ekspresyviais kaip ir svaigūs aprašymai tik papildo vaikų
literatūros visumą dailės ir raštijos medijų sąsajomis.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą