Knyga: Nijolė Gabija Wolmer "Daugiapasaulės sakmė. Pupsų kronikos I dalis"

Nijolė Gabija Wolmer. „Daugiapasaulės sakmė. Pupsų kronikos I dalis“ – Vilnius: Amber Books, 2022. – p. 100.

 

Sveiki, brangieji skaitytojai,

 

Perskaičiau neįprastą knygą – Nijolės Gabijos Wolmer Daugiapasaulės sakmė. Pupsų kronikos I dalis, kurią išleido Amber Books. Kodėl neįprastą? Šiaip beveik neskaitau vaikų literatūros, vien tik suaugusiųjų grožinę, rečiau – mokslinę, ezoterinę, tačiau knygyne pavarčiau šią puikiai Lauros Wolmer (autorės dukters) iliustruotą knygą ir negalėjau neįsigyti. Mano namų bibliotekoje knyga pralaukė beveik vienerius metus, kol šį rudenį ryžausi galų gale perskaityti.

 

Nijolę Gabiją Wolmer jau žinau kokį 20 metų, galima sakyti, nuo tų laikų, kai dar paauglys klausydavausi jos sekmadieninės radijo Lietus laidos Kaip danguje, taip ir ant Žemės, kuriame garsi astrologė ir dvasinių seminarų autorė pirmąją valandą vesdavo savaitės astrologines prognozes kiekvienai dienai, o antrąją valandą skirdavo skaitytojų laiškams apžvelgti, klausimams atsakyti, kiek pamenu, būdavo galima net skambinti tiesiogiai į studiją, arba Wolmer pati dėstydavo kokią nors savaitės aktualią temą. Tuo metu tos laidos mano gyvenime buvo didelė atsvara tam, ką aš išgyvenau kasdieniniame gyvenime, galima sakyti, apsaugojo mane. Beje, autorė taip pat yra kasmetidinio leidinio Didysis astrologinis Mėnulio kalendorius autorė, kuri jį leidžia jau daugybę metų. Matyt, pandemija pakoregavo Wolmer veiklas, daug kas buvo uždrausta, izoliuota, tad leido autorei susitelkti į kūrybines sritis, nes būtent po pandeminių metų, 2022 m., pasirodė dvi grožinės literatūros knygos: suaugusiems skirta pirmoji romano dalis Švytintis pasaulis ir vaikams – Daugiapasaulės sakmė.

 

Tenka pastebėti, kad vis dažniau šiuolaikinė vaikų literatūra, netgi literatūrinės pasakos, bando pasivyti vaikų tikrovę, todėl užuot rašytojai kūrę folkloriniais motyvais istorijas, remiasi technologijų pasaulių tendencijomis, t. y. veikėjus kuria robotukus, skaitmeninio (digi-pasaulio) variantus, pasiremdami iš dalies ir japonų manga ir animacinių filmukų susiformavusia kultūra, prikraudami į savo pasakojimus įvairių technologijų, monstrų, kompiuterinių prietaisų, kurie sukuria įspūdį, kad pasakojimas kaip toks kultūros bendravimo ir suvokimo būdas priartėja prie kitokio laikmečio paveikto mažojo skaitytojo. Nesiginčysiu, manau, kad ši strategija iš dalies veikia, tačiau, kai kalbama apie Daugiapasaulės sakmės knygą, manau, visos šie šiuolaikinės vaikų literatūros tendencijos negalioja. Iš tikrųjų Wolmer kaip literatė ištikima yra folkloriniams motyvams ir tradicinei pasakojimo struktūrai.

 

Wolmer sukuria savitą fantastinį Daugiapasaulio struktūrinį planą: „Daugiapasaulės sakmių knyga prasivėrė, mirksniu atverdama jos gelmėje tviskančią daugybės pasaulių įvairovę. Vėžlys labai susižavėjo – jis plačiai išsižiojo ir prarijo Didžiąją knygą. Įvyko keistas dalykas – vėžlys tapo pačia Daugiapasaule, kurioje nuo tol ir gyveno (p. 6).“ Vėžlys tikriausiai neatsitiktinis simbolis, atėjęs iš Šiaurės Amerikos indėnų mitologinių pasakojimų, pastarieji indėnai tikėjo, kad pasaulis laikosi ant vėžlio. Panašių pasakojimų galima aptikti ir induizme, ir kinų mitologijoje. Taigi Wolmer projektuoja Daugiapasaulio kalnų slėnio sistemą ir peizažą, kuris tik iš pažiūros primintų Edeną, tam tikrą žmonių pamirštą pasaulį, kurio slėnyje auga Švelnieji Medžiai, pastarieji subrandina į kriaušės formas panašius padarėlius pupsus, o jie ir tampa pagrindiniais šios knygos veikėjais.

 

Pupsai primintų skandinaviškosios folklorinių pasakų, poringių ir sakmių miksus. Iš vienos pusės tai gerieji troliai, turintys savo sistemą, bet kartu jie suprojektuoti sąmoningai, primintų Tuvės Janson Trolių Mumių tradiciją, tik kitas laikas ir erdvė aiškiai atriboja šias istorijas nuo žmogiškojo pasaulio. Pasakojimo centre – probleminis pupsas vardu Puikuolis (etimologiškai kildinamas iš žodžio puikybė, bet po veikėjo virsmo ir puikus), kuris vieną dieną su savo draugais susirengia į turgų ir ten Puikuolis įsigyja karūnų, mantijų, kad pabrėžtų savo puikumą ir išskirtinumą. Akivaizdu, kad Wolmer kuria tradiciškai: vardo reikšmėje užprogramuota veikėjų lemtis ir charakteristika bei problema.

Nijolė Gabija Wolmer

 

Didžioji dalis pasakojimo konstruojama per Puikuolio gyvenimiškąją patirtį. Jis mėlynais dūmais, susidūręs su niuksais, juos užnuodija, paleidęs dujas iš užpakalio. Niuksai apsinuodija ir laikinai užmiega. Galų gale pasakoje eina ilgas Puikuolio procesas, kol jis ima suvokti draugystės svarbą, padarytą skriaudą, o ne asmeninę puikybės (taigi ego) svarbą. Išgyvenęs kaltės jausmą ir patyręs psichoterapinį seansą su senuoju pupsu vardu Giliai Žvelgiančiu Išminčiumi, Puikuolis – elementaru! – atsisako savo puikybės, kuri ne tik jam, bet ir aplinkiniams neatneša laimės.

 

Pasakojime autorė retsykiai nukrypsta nuo Puikuolio kurdama Daugiapasaulio stebuklinius peizažus, pavyzdžiui, jonvabalių švytėjimą, dviejų mėnulių susijungimo sistemą. Retsykiais pasakojimas užliūliuoja romiais ir meditatyviais pasakojimo elementais, pabrėžiančiais kitokio, stebuklinio ir estetikos bei nuostabos kupino pasaulio paslaptingumo: „Vaivorykštiniai dangaus kirminai, pakankamai pakeliavę dangumi, išdabinę jį skambančiomis dangaus kriauklėmis, kartais sustoja danguje, po to vėl ima judėti, toliau ramiai piešdami švytinčias kriaukles. Galų gale, kai visi pajunta erdvę užsipildžius kažkuo palaimingu ar sunkiai nusakomu, vaivorykštiniai dangaus kirminai ima skirstytis, o danguje išnyksta ypatingi jame atsiradę atspalviai, spalvotos šviesos bangos bei paslaptingi garsai (p.41).“

 

Autorei svarbu sukurti harmonijos, stebuklų ir gaivališkos paslapties kupiną pasaulį. Nieko nuostabaus, nes tai ateina iš pačios Wolmer dvasinių praktikų ir vertybinių sistemų. Knyga apskritai pavyko skaidri, įkvepianti ir plečianti fantaziją, nors probleminiame Puikuolio lauke viskas daugiau ar mažiau vyksta pagal tradicinės literatūrinės pasakos principus: veikėjas susidoroja su savo krize, o dvasinis lūžis pasitarnauja kaip pamoka visam likusiam gyvenimui. Visumoje Daugiapasaulės sakmė kalba tik iš pažiūros individualizuotą istoriją, bet pasakojimo kontekstas krypsta į visumą, tai kitas šio pasakojimo didaktinis lygmuo: visi mes esame priklausomi nuo visumos ir tikroji laimė bei džiaugsmas ateina iš harmoningo kito palaikymo ir dalijimosi. Pasaulis kaip atskiri elementai, tačiau sąmoningai ir nesąmoningai visi priklausome kur kas galingesnei pasaulio visumos procesų jėgai.

 

„Išdavystės prasideda nuo smulkmenų, nuo mažų negerų  poelgių, prie kurių priprantame. Juk iš tiesų tu labai myli savo draugus – Poklę, Šurumbą, Gerutį, Mumuką, Mumtė, visus pupsus ir net niuksus! Surask šią meilę savo širdies kertelėje surask joje savo draugų meilę ir niekad jos nepamiršk! (p. 89).“ Išties gera ir įkvėpinanti knyga, nuostabi poligrafija ir Lauros Wolmer iliustracijos. Ką galbūt rekomenduočiau keisti? Wolmer stiliuje pasirodė per daug „kažkas“, „kažkaip“, „į kažką panašu“, „kažką primena“ – to neapibrėžtumo, kurio, mano supratimu, jaunasis skaitytojas iš esmės nemėgsta, tad siūlyčiau tiesiog atsisakyti nežymimųjų įvardžių gausos ir susitelkti į apibrėžtinį daugiapasaulio elementų kūrimo pasakojimo struktūrą, ką, beje, autorė puikiai geba daryti.

 

Jūsų Maištinga Siela

Dienos citata: Vytautė Žilinskaitė apie vaikų liūdesį, ašaras ir šypsenas

 

Sveiki, skaitytojai,

 

„Liūdesys įsismelkia į kūrinį neatsiklausdamas manęs. Priimu jį kaip tikrumą, neišvengiamybę. Sykį esu rašiusi, kad vaikas yra nuostabiausias tada, kai akyse jam dar ašaros, o lūpos jau juokiasi.“ Vytautė Žilinskaitė

 

Pamenu iš pradinių klasių „Robotas ir peteliškė“ bei ištraukas iš „Kelionė į Tandadriką“ – neįtikėtini kūriniai, todėl Vytautė Žilinskaitė man asmeniškai užima ypatingą vietą vaikų literatūroje.

 

Vytautė Genovaitė Žilinskaitė (1930 m. gruodžio 13 d. Kaune – 2024 m. balandžio 4 d. Vilniuje) buvo viena žymiausių ir mylimiausių lietuvių rašytojų, pasižymėjusi unikaliu humoro jausmu ir aštriu protu. Vilniaus universitete baigusi žurnalistikos studijas, ji kurį laiką dirbo žurnale „Jaunimo gretos“, o nuo 1966 m. atsidėjo tik kūrybai. Nors savo karjerą pradėjo kaip poetė, netrukus atrado save prozoje, kurioje jos talentas atsiskleidė visu ryškumu.

 

Žilinskaitės kūryba suaugusiesiems išgarsėjo dėl nepaprasto satyros ir humoro meistriškumo. Ji, naudodamasi stulbinančiomis hiperbolėmis ir fantastinėmis situacijomis, be gailesčio šaipėsi iš visuomenės ypatybių, biurokratijos ir žmogiškosios silpnybės. Jos humoras nebuvo vien tik lengvas juokas; jis skatino susimąstyti ir atpažinti problemas, slypinčias kasdienybėje. Šis intelektualus sąmojis ir unikalus stilius išskyrė ją iš kitų to meto rašytojų, o kritikas Vytautas Kubilius yra pastebėjęs, kad ji pakeitė lietuviškojo sąmojo pobūdį, padarydama jį intelektualesnį.

 

Greta satyrinių kūrinių, Vytautė Žilinskaitė parašė daug nuostabių kūrinių vaikams, kurie ne mažiau įsiminė skaitytojams. Jos pasakos ir apsakymai, tokie kaip „Robotas ir peteliškė“ ar „Kelionė į Tandadriką“, pasižymi giliomis moralinėmis vertybėmis, tokiomis kaip draugystė, atjauta ir tikėjimas gėriu. Šiose knygose rašytoja ne tik pasakojo įdomias istorijas, bet ir mokė mažuosius skaitytojus atskirti gėrį nuo blogio. Už savo kūrybą ji pelnė Valstybinę premiją ir kitus reikšmingus apdovanojimus, o jos apysaka „Kintas“ buvo įtraukta į Tarptautinės vaikų knygos tarybos garbės sąrašą. Rašytojos palikimas iki šiol gyvas ir vertinamas tiek suaugusiųjų, tiek vaikų literatūroje.

 

Maištinga Siela

Knyga: Vytautas Varanius "Šiltnamis"

Vytautas Varanius. „Šiltnamis“ – Vilnius: Alma littera, 2019. – p. 208.

Sveiki, skaitytojai,

Vis grįžtu prie vaikų ir paauglių literatūros ir viena akimi tarsi pro verstinės grožinės literatūros knygines properšas žvelgiu, kas dedasi šiuolaikinėje lietuvių literatūros padangėje. Šįkart aptarsiu prieštaringai vertinamą Vytauto Varaniaus (g. 1991) knygą paaugliams Šiltnamis, kuri tapo 2019 metų leidyklos Almos litteros rengiamo konkurso nugalėtoja. Kodėl sakau prieštaringai? Daugelis internetinių atsiliepimų gana teigiami, tačiau visgi iš senosios skaitytojų parapijos girdžiu tam tikrus aiktelėjimus ir priekabes.

Esu labai laimingas, kad Alma littera rengia šį konkursą ir kasmet išleidžia po keletą naujų, išties išplečiančių paauglių literatūros kontekstą šiuolaikinėje mūsų literatūroje. Tekstus, kurie buvo parašyti sovietmečiu (ar dar tarpukaryje), jaunasis paauglys sunkiai ne tik suvokia, bet ir paskaito dėl pasikeitusio kalbinio ir minties raiškos barjero tikrovėje, o štai šios Paauglių ir jaunimo konkurse išleistos knygos dažniausiai pasirodo tokios nepretenzingos estetiniu kalbiniu požiūriu. Tai tekstai, kurie aktualūs, atspindintys šiuolaikinio jaunimo realijas, neretai primena Netflix serialus jaunimui. Taip, kalbiniu požiūriu jie gana skurdoki, tačiau tai neblogas akstinas jaunajam skaitytojui „užsikabinti“ apskritai už tokio daikto kaip knyga ir atrasti po to sudėtingesnę literatūrą. Visgi šiuo atžvilgiu šios serijos knygos labiau vertinamos turinio atžvilgiu – kaip rašytojai apeliuoja į jaunąjį skaitytoją, kokią žinią jiems siunčia ir kaip geba ir gali sudominti.

Šiltnamiui, kaip jau tampa nereta jaunimo literatūros kliše, suteikta dienoraščio forma. Dėl to, kad dienoraštis labiau intymus, tarsi priartina skaitytoją geriau įsižiūrėti į galbūt panašias bėgančias veikėjo dienas, ieškoti panašių sąsajų, būsenų su veikėju ir, žinoma, šioji forma leidžia labiau tapatintis su veikėju. Šįkart istorijos dėmesio centre – šešiolikmetis Elvinas, kuris gyvena atokiame kaime, tarp miškų ir laukų. Jo namą juosia didžiulis kukurūzų laukas, vaikinas mėgsta vakarais sėdėti ant stogo ir spoksoti į naktinį dangų, svajoti apie platybes, dažniausiai jis rikiuoja planą, kaip pabėgti iš šio krašto, pamatyti realų platųjį pasaulį, patirti atskalūnišką gyvenimą.

Elvinas gyvena su tyleniu tėvu ir mažamete seserimi Elze, jam trūksta mamos, kurios (bent jau knygos pirmojoje pusėje) nežinome, kodėl nėra šalia. Galiausiai sužinome, kad šią lemtingą vasarą, kai baigiasi mokslo metai, netoli Elvino namų nukrenta meteoritas, kuris pakeičia jų sergimą ūkį. Šiltnamyje auginamos daržovės ima pūti, o kukurūzų derlius vysti. Visi šie apokalipsę panašaujantys ženklai verčia tėvą elgtis paranojiškai, jis kartu su sūnumi kasa bunkerį, lieja cementu laiptus, įrenginėja ventiliaciją. Šis niuansas primena tuos paranojikus amerikiečius, kurie tiki pasaulio pabaiga, nes, pavyzdžiui, baigsis Majų kalendorius, ar koks nors vietos pastorius iššifravo „tikslią“ paskutiniojo teismo datą Biblijoje. Galiausiai meteoritas, kaip ir šiltnamis, turi visai kitą reikšmę, jie labiau orientuoti į tėvo ir sūnaus vienatve ir prieštaravimais kamuojamus vidinius išgyvenimus, šios vasaros įvykių suteiktą dvasinį pokytį, išsiveržimą, sunaikinimą ir galiausiai pertransformavimą.

Išryškinama tėvo ir sūnaus atskirtis, kurį iš dalies bando sujungti jųdviejų mėgstama muzika, senos ausinės, kasetės. Ir iš tikrųjų, knygoje esama nemažai angliškų roko grupių citatų; muzikos grupių, kurios buvo populiarios devintame, dešimtame dešimtmetyje, pavyzdžiui, Nirvana ar The Cure, Youth Group, pastarosios atliepia senąjį tėvo pasaulį ir dabartyje panašius brendimo etapus išgyvenantį Elviną. Manau, ši muzika artima ir pačiam knygos autoriui, kadangi V. Varanius pats kilęs iš provincijos, kaip teigiama atverčiamo viršelio atlape, o tai nesunkiai leidžia tapatinti Vytautą su pačiu Elvinu, bent jau iš dalies.

Leisiu visgi šį kūrinį vadinti apsakymu, nes jis turi gana ribotą veikėjų, aiškią įvykių laiko apibrėžtį ir nėra toks išplėtotas kaip romanas. Taigi apysakoje yra ryškinamos kelios paaugliui svarbios gyvenimo sudedamosios dalys. Dažniausiai tai sunkumai, kuriuos turi įveikti Elvinas. Vienas iš jų – vienatvė ir patyčios, atskirties jausmas mokykloje. Elvinas patiria ne tik patyčias, yra pravardžiuojamas kaimiečiu, bet ir prieš jį nukreipiamas smurtas. „Ne kartą buvau išjuoktas mokytojų akivaizdoje, ne kartą pagaidintas prie visų. O, taip – mūsų mokykla nuostabi. Kartą vienas vyrukas merginai nusiuntė nuotrauką, kurioje masturbuojasi. Ši parodė visiems. Vyrukas neturėjo kur akių dėt. Po savaitės nusižudė. Niekam neįdomu (p. 39).“ Jautrus romantikas, geras sūnus negali pasipriešinti mokyklos chuliganams, todėl kenčia nuo jų, yra reketuojamas ir net viešai smurto aktu pažeminamas. Tai dar labiau skatina jaunuolį trokšti išnykti iš šio užkampio, nors tame kontekste pasakotojas perteikia Elvino gyvenamosios vietos unikalų grožį. Tačiau, ko vertos visos pasaulio žvaigždės, jeigu viduje jautiesi paniekintas ir atstumtas? Šiuo atveju Elvinui padeda išgyventi svajonės ir muzika.

Autoriui pavyko gana gyvai perteikti slogią, nemielą mokyklos patyčių atmosferą. Tos pasakojimo vietos, „paaštrintos“ akivaizdžiu jaunimo žiaurumu, savaime veikia emociškai. Čia labai tiko ir būtent atpažįstamas patyčių žargonas, kuriuo galbūt ir gali bodėtis senoji skaitytojų karta, kaip, beje, ir knygos erotiniais inkliuzais. Elvinas suranda atsvarą – naujokė Luka irgi gyvena ne miestelyje, o kaime. Jiedu užmezga intymius santykius. Knygoje išryškinamas jaunuolių erotizmas, kuris aprašomas gana banaliai, kaip antai, kad Elvinas uždeda rankas ant sustirusių Lukos krūtų ir jaučia palaimą, arba kad jie turi sekso krūmuose, kas, žinia, tarp jaunuolių nepilnamečių pasitaiko.

Manau, būtent tais gyvais ir realią situaciją atspindinčiais dalykais – smurtas, patyčios ir lytinio akto vaizdavimas – glumina tam tikros „teisingos“ literatūros paaugliams ir jaunimui skaitytojus. Visgi sutikime, kad interneto amžiuje pornografinių vaizdų jau prisižiūri pradinukai, ką jau kalbėti apie paauglius, o lietuvių literatūroje, kur būtų tai aprašoma su tam tikru lytiniu švietimu, iš esmės trūksta. Galiausiai Lukos ir Elvino neatsargūs lytiniai santykiai skaitytojams atskleidžia ir rimtus viso to padarinius – nėštumą, abortą, bandymą nusižudyti. Visa tai ir rasite šioje knygoje, kuri, bent mano akimis, jaunajam skaitytojui tikrai turėtų įgyti atsvarą tarp tų perdėm morališkai „teisingai“ parašytų kūrinių apie draugystės išbandymus. Iš literatūrinės perspektyvos žvelgiant, gal kiek neįtikinama autoriaus pasirinkta suerotintos meilės antitezė mokyklos nevykėliui ir kaimiečiui, kuris namuose turi šiek problemų, suteikti pirmųjų seksualinių santykių chaosą. Bet ar visos jaunimui skirtos knygos turi būti saugiai patogios? Nemanau.

Vytautas Varanius

Ar autorius amoralus? Nė kiek. Lytinis švietimas jau dėstomas penktoje, šeštoje, septintoje klasėse. Visgi erotinės scenos, nors ir pikantiškos, verčiančios kilstelėti antakį, jos veikia per Elvino pirmosios meilės ir, ko čia slėpti, pirmųjų seksualinių santykių būsenų refleksijas. Pasakotojas aiškiai absorbuoja visapusį Elvino įsimylėjimą, o tai apysakoje veikia kaip vienas iš faktorių, darančių Elvino gyvenimą laimingu. Kitas klausimas: iki ko tai gali privesti, kai jauni žmonės nesisaugo? Pasakotojas išvengia tiesmuko moralizavimo ir aprašymo, kam reikalingas prezervatyvas, nes tai būtų pernelyg didelis didaktinis lytinio švietimo pamokėlės inkliuzas.

Visgi be santykių su Luka Elvinas nemažai apmąsto savo tėvo elgsenos pokyčius per saulės užtemimą. Jis gauna iš motinos laišką, kuriame ji atsiprašo, todėl yra veikiamas tylaus šeiminio karo. Dar vienas įdomus aspektas – tėvystės instinktų išraiška. Sužinojęs, kad jo mergina laukiasi ir ji nori aborto, jis, jau sulaukęs septyniolikos, svajoja apie tėvystę (po to, kai išgyvena atmetimą). Galima pagalvoti, kad autorius idealizuoja, tačiau netrukus išryškinama, kad jis nuo mažumės augino savo sesutę, žino, kaip auga vaikas, jo jaunoje sieloje jau yra brolystės-tėvystės išmėginimo įgūdis, kuris neleidžia aklai paklysti pasaulyje be atsakomybės. Man ši vieta pasirodė itin įtikinama ir psichologiškai subtiliai perteikta.

Visgi vienas silpniausių knygos elementų yra dialogų kalbinė raiška. Jeigu pasakotojas įtikina, tai dialogai atrodo tokie literatūriškai supresuoti į klišinius briketus, kad neturi ne tik gyvumo, bet ir šiuolaikiškumo, kaip antai sūnus kreipiasi ne „tėti“, o „tėve“. Pavyzdžiui, „man jau metas eiti“, turėtų skambėti: „na, aš jau lekiu; gerai, susimatysim; susirašysim; pasuk, kai galėsi; davaj, ate“ ir t. t. Kaimiškoji kultūra perteikta preciziškai tvarkingai, romantizuotai (maišant XX amžiaus lietuvių literatūros vaizdelius su amerikietiškos kultūros atributais, pavyzdžiui, kukurūzų laukais, meteoritais, keistai nujaučiamais x-failais, NSO) matyt, ir dėl ugdomųjų sumetimų, kad kai kurie negali pakęsti, kai vaikams, paaugliams ir jaunimui skirtoje literatūroje yra pernelyg daug šnekamosios kalbos apnašų.

Grįžtant prie kūrinio visumos, būsiu linkęs jį vertinti kaip aktualų, reikalingą paaugliams ir jaunimui kūrinį. Tokių tekstų, kurie ne kokiame Panelės žurnale, o būtent grožinėje literatūroje nagrinėtų bręstančių žmonių seksualumą, erotizmą, sujungiant tai su pirmosios meilės emociniu klodu, sakyčiau, mirtinai trūko. Nors Elvino išbandymai kiek ir perspausti, netekę realumo matmens, bet jaunatviškas perfekcionizmas, dramų hiperbolizavimas, manau, jaunajam skaitytojui kaip tik atliepia (paguodžia?) jo paties pasaulį. Manau, V. Varanius „peršoko“ šią literatūros stigmą, kad negalima labai atvirauti erotiškai tokioje literatūroje. Visgi, kaip autorius sakė viename interviu, pasaulis keičiasi, keičiasi ir literatūra. Ir sutinku, kad negalima ignoruoti tikrovės, eliminuojant iš jaunimo literatūros laukos erotikos vien dėl aukštų įsivaizduojamų moralinių – pripažinkime – pasenusių standartų. Beveik neabejoju, kad šis lengvai skaitomas kūrinys įtrauks net tuos paauglius, kurie šiaip nemėgsta skaityti, nes galvoja, kad nieko įdomaus neperskaitys.

Pridedu seną gerą pamirštą muzikinį kūrinį, kurio teksto ištrauka cituojama Šiltnamyje ir apskritai atspindi bręstančio ir ieškančio svajotojo pasaulį.

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Ilona Ežerinytė "Verksnių klubas"

Ilona Ežerinytė. „Verksnių klubas“ – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2017 – 120 p.

Sveiki, skaitytojai,

Ne verkti, o veikti – viena svarbiausių Ilonos Ežerinytės apysakos Verksnių klubas tezių, kurią dažnas iš paauglių galėtų prisiminti ar bent užsirašyti kur nors sąsiuvinio kraštelyje, kad užkliūtų akis. 2018 metais išrinkta Metų knyga paauglių literatūros kategorijoje, apysaka randa savo jaunąjį skaitytoją, kaip ir kitos rašytojos knygos paaugliams Sutikti eidą, Skiriama Rivai, Šunojaus diena. Labai svarbu, kad į šiuolaikinę lietuvių literatūrą, turiu galvoje ir mokyklinę programą, „įsilietų“ ir šiuolaikinė vaikų literatūra, todėl smagu, kad, pavyzdžiui, dar neseniai išleisto rašytojos Sutikti eidą jau galima ištraukas aptikti septintos klasės vadovėlyje. Tai motyvuoja skaityti ne tik klasikinius, bet ir šiuolaikinių autorių knygas, juos pamatyti ne tik iškabintus stenduose, bet ir susitikti gyvai.

Ilonos Ežerinytės sėkmė, kaip ir Dainos Opolskaitės, Rebekos Unos, nėra atsitiktinės. Jos visos dirba mokytojomis, stebi ir žino paauglių mokinių gyvenimo peripetijas, nujaučia, kokios literatūros reikia jaunimui ir tas nuojautas neblogai panaudoja savo tekstuose. Verksnių klubas, kaip sakoma anotacijoje, tai istorija apie liūdesį – nelaukiamą, neišvengiamą, bet būtiną kelyje į save. Negalėčiau prieštarauti, kad knyga „ir vėl“ apie paauglio problemas – pašliję santykiai su šeima, besidraskančios ir besiskiriančios šeimos, o jų kryžminėje nesantaikos ugnyje pasimetę ir sutrikę paaugliai. Pagrindinė veikėja Lina išgyvena ne taip ir dažnai patiriamas paauglio šeimines patirtis; jos tėvai gyvena atskirai, tėtis gydosi priklausomybių centre nuo alkoholizmo, motina užsiėmusi savo egoistiniais reikalais ir Lina jai parūpo, kai jai senelė palieka palikimą...

Vieną dieną liūdesio ir vienatvės kamuojama Lina susipažįsta su Egle, kuri dažnai leidžia laiką apleistuose sandėliuose, – gal net labai panašiuose, kaip pavaizduojama knygos viršelyje, – ir tada Lina yra pakviečiama įstoti į verksnių klubą, kuris tiesiog yra nelaimingų, vienišų, apleistų paauglių neoficiali terapinė grupė, kuri renkasi neformalioje apleistoje aplinkoje ir pasakojasi savo nelaimes. Šiam klubui be Eglės priklauso Mindaugas, Evelina, Guoda ir Marukas – vaikai iš skirtingų socialinių sluoksnių, su gana skirtingomis problemų atsiradimų aplinkybėmis, tačiau kiekvienas jaučia tai, ką beveik kiekvienas paauglys išgyvena: socialinę atskirtį, vienišumą, nereikalingumą ir apsimetinėjimą sėkmingų veidmainiškoje socialinių tinklų visuomenėje.

Paaugliai kiek marginalūs, bet jaunajam skaitytojui, manau, turėtų būti patrauklūs. Štai Mindaugas užsiima meditacijomis ir ezoterika, save laiko aseksualiu, kuris nejaučia lytinio potraukio nei jaunuoliams, nei merginoms. Eglė vėlgi turtuolė, kuri, atrodo, turi visko, ko trokšta paaugliai, tačiau neturi motinos meilės, nes šioji nuolat rūpinasi manikiūru ir savo pačios išvaizda. Kita mergaitė išprotėjusi dėl gyvūnų teisių ir jaučia visos žmonijos kaltę už tai, kad gyvūnai išnaudojami ir jie kenčia. Maruko gyvenimas nepakenčiamas, nes jo nekenčia tėvas, todėl savo skausmą ir susikaupusias mintis numalšina sportuodamas, todėl turi tvirtą kūną...

Ilona Ežerinytė

Maždaug tokiame siužete vyksta esminiai Linos suvokimai, kuriuos ji bręstančio jauno žmogaus savimone apsvarsto ir pradeda priimti esminius sprendimus. Sunkumai galiausiai užgrūdina. Ilgą laiką Lina prieštarauja verksnių klubo nuostatai, kad geriau liūdesys nei nuobodulys, nes jos gyvenimiškoji patirtis jau suponavo, kad geriau namuose pašlijusi šeima, nei begalinė tuštuma. Tačiau skirtingos nuostatos ir įsitikinimai nekuria komplikuotų paauglių santykių, jie vienaip ar kitaip randa ideologinių egzistencinių sąsajų, kaip išlikti klube. Dažnai rašinėdami poetizuotas žinutes ant pastato sienų jie taip išreiškia ką iš tikrųjų jaučia, bet niekada negalėtų garsiai pasakyti už verksnių klubo sienų, kur galioja visai kiti sukurtų asmenybių įvaizdžiai. Iš esmės šis pastatas (kaip ir uždara verksnių klubo idėja) kartu tai metaforizuotas simbolis, kuris reiškia vidinį apleisto gyvenimo ir negatyvių emocijų vakuumą, pro kurį nelemta prasiveržti sėkmingą ir optimizmą tepripažįstančiam išoriniam pasauliui.

Verksnių klubo pagrindinė funkcija visgi yra labiau praktiška t. y. vieta, kur paaugliai sau leidžia būti pažeidžiamais, kad galėtų būti tokiais, kokiais negali būti išoriniame pasaulyje. Kitaip sakant, tai tam tikra terapija. Linos tėvas taip pat vykdo terapiją, tik jis turi visus instrumentus, programą, griežtas taisykles, o paauglių neoficialus klubas tarsi imituoja emocijų pasidalijimą kaip jų paleidimo praktiką. Tai išties įdomi autorės idėja, jeigu žiūrėsime į tai, kad jaunajam žmogui svarbiausia yra būti išgirstam ir išklausytam.

Žvelgiant į knygos siužetinius vingius, jie nėra itin dinamiški. Verksnių klube Lina ima jausti berniukui šiltus santykius, apsvarsto jo kūno sudėjimą ir jaučia, kaip pamažu pati bręsta, tačiau laikosi tam tikros saugos taisyklių. Autorė nebeplėtoja jokių aštresnių ar netikėtų nuotykių literatūrai būdingų įvykių, kurie dažniausiai reiškia kūrinyje kulminaciją, pavyzdžiui, kokia nors netikėta savižudybė, gaisras ar netikėtas pasirinkimas tarp gerų ir blogų dalykų, kurie leistų Liną laikyti super heroje, eiliniu literatūriniu pavyzdžiui. Ne, autorė visgi išlaiko paauglio pasaulį paaugliškai realų ir tikrasis virsmas bei lūžis apysakoje tampa labai tylus, jis pasilieka Linos savivokoje kaip šios paauglių sukurtos nestandartinės terapijos padarinys. Išsipildo autorės mintis, kad reikia išgyventi liūdesį, kad vėlei pajustum save, o tai yra neatsiejama gyvenimo tarpsnio peizažas, kurį patiri kaip gyvenimo dovaną: „Po vieno laikotarpio ateina kitas, po nuobodulio – aktyvumas, po liūdesio – džiaugsmas. Viskas banguoja. Visa, kas mus supa, yra bangos. Juk mokėtės per fiziką? Garsas, šviesa, šiluma... Viskas bangos ir viskas bangomis. Potvyniai, atoslūgiai, diena, naktis, įkvėpimas, iškvėpimas... (p. 72)“.

Iš esmės apysaka Verksnių klubas aktuali ir gyvenimiška knyga, kuri, kaip ir pati verksnių klubo idėja knygos veikėjams taip pat yra jaunajam skaitytojui liudijantis kelias į tam tikrus suvokimus. Apysaka tarsi patvirtina jaunajam skaitytojui: ei, aš irgi žinau, kaip tu kartais bjauriai jautiesi ir tai yra normalu, priimk tai kaip patirtį, nes ir juodžiausias debesis turi sidabrinį pakraštį.

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Tomas Dirgėla "Benas - sapnų siuvėjas"

Tomas Dirgėla. „Benas – sapnų siuvėjas“ – Tyto alba, 2018 – 128 p.

Sveiki, skaitytojai,

Kol renkamos lietuvių metų knygos, nutariau dirstelėti ir į vaikų kategorijos penketuką ir patyrinėti itin paskutiniu metu daug visuotinai matomo ir populiaraus vaikų literatūros kūrėjo Tomo Dirgėlos (g. 1989) knygelę vaikams Benas – sapnų siuvėjas, pastaroji ir yra nominuota Metų knygos rinkimuose.

Pradėkime nuo to, kad pats knygos pavadinimas yra patrauklus, prisodrintas aliteracijų su priebalse s, todėl skamba svajingai ir patraukliai, nuteikia magiškiems siužetiniams vingiams, kas mažiesiems skaitytojams, manau, patinka. Tai istorija apie berniuką Beną, kuris gyveną įprastą gyvenimą įprastoje šeimoje, tačiau vieną dieną senelis jam praneša, kad jo tėvų automobilį sutrypė iš cirko pabėgę hipopotamai, todėl jis liko našlaitis. Augdamas berniukas sužino, kad tai buvo senelio melas ir jis yra ypatingas vaikas, nes geba siūti žmonių sapnus, kad šie miegodami jaustųsi laimingi...

Iš esmės visa istorija vienkryptė, neišplėtota ir „patogi“ mažiesiems skaitytojams. Vis lyginu su XX amžiaus vaikų literatūra, kur gausu kiek kitokių aprašymų, kaimiškosios buities žodžių, kurių nūdienos vaikas jau nebepaskaito ir dažnai penktokams, šeštokams ir septintokams prifarširuoti tokių tekstų mokykliniai vadovėliai nebepaskaitomi, o ką jau kalbėti apie detalesnį tekstų nagrinėjimą bei analizę. Sakydamas tokia literatūra „patogi“, neturiu galvoje prastos literatūros, tačiau kalbiniu pagrindu šioji istorija pernelyg supaprastinta, nors vaikui ir tektų paaiškinti, kas tas hipopotamas, tačiau neužkliūva nė vienas žodelytis, kuris sukeltų abejonę ar ambicijų vaikui sukurti ne vien siužetiškai patrauklią istoriją, bet ir vystyti jo kalbinius gebėjimus.

Tomas Dirgėla pasiduoda tam patraukliam vaikų literatūros srautui, kuriame dažniausiai istorijos centre yra ypatingas vaikas su ypatinga misija. Panašiai kaip Haris Poteris, kuris patenka į burtų ir kerėjimo mokyklą ir susiduria su iškilusiais sunkumais, panašiai ir Benas, kuriam senelis padovanoja adatėlę, kad šis žmonėms susiūtų sapnus. Tiesa, tai dar ne vienas panašumas su Hariu Poteriu, rašytojui puikiai pavyko sukurti veikėjų vardažodžių kompleksą, kurie charakterizuoja veikėjus pagal jų veiklos, profesijos pobūdį, pavyzdžiui, direktorė Gerutė, turtuoliai Auksakalnys ir Auksakalnienė na ir pats Benas Adatėlė. Prisiminiau, kad J. K. Rowling buvo pakvaišusi duodama keisčiausius vardus savo veikėjams, iš kurių, kaip žinia, pasauliniu mastu tapo netgi naujadarais vardažodžiais.

Tomas Dirgėla

Grįžtant prie knygelės turinio, autorius naudojasi teisingo ir neteisingo moralinio poelgio „svarstyklėmis“. Benas absoliučiai teigiamas veikėjas, įkūnijantis geriausias vaiko savybes, jis ir supratingas, ir empatiškas, ir padedantis kitiems. Aukoja savo asmeninį laiką važinėdamas po miestelį ir siūdamas žmonėms sapnus. Toks „savęs išdalijimo“ ir dosnumo atvejis literatūroje nėra retas, tačiau susidaro įspūdis, kad berniukui užkrauta gyvenimiška našta nuolat padėti kitiems, aukojant savo vaikystę. Kaip atsvara Beno gerumui tampa Auksakalnio poelgis, kai jis pasiūlo milijonus Benui už stebuklingą adatėlę, kad galėtų nuolat lopyti savo dukros sapnus, nes šioji turi miegoti amžinu miegu ir nekelti tėvams rūpesčių. Istorijos centre atsiduria esminis tėvų ir vaikų santykis, grindžiamas meile ir rūpesčiu, tačiau Auksakalniai tam neturi laiko, jie orientuoti į asmenines ambicijas, mero rinkimus, todėl jie eliminuoja tėviškuosius instinktus. Galiausiai, kaip žinia, Auksakalnis dalyvauja rinkimuose ir jis nuo visuomenės nuslepia dukrą.

Kurdamas politizuotą pasaulį rašytojas pasitelkia hiperbolizuotą šaržavimą: „Pažadu, kad mūsų miestas taps aukso vertės. Kaip tą pasieksiu? Du šimtus kartų padidinsiu atlyginimus ir tūkstantį kartų sumažinsiu maisto produktų kainas! Klausiate apie mano pomėgius? Mėgstu aukoti Afrikos vaikams, padėti skurstantiems ir kovoti su melagystėmis, apgavystėmis bei neteisybe! (p. 67)“. Šitoks korumpuotos valdžios ir visuomenės santykis dažniausiai literatūroje tampa kliše, tačiau knygoje jis iš esmės vaikui atskleidžia, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba.

Visgi knygoje norėjosi galbūt daugiau paplėtojimo sapniškosios perspektyvos, kad knyga iš esmės pateisintų savo pavadinimą. Magiškų veiksmų, kaip antai užsimenama, kad Benas „kažką siuva ore“ nelabai ir plėtojama. Istorija labiau grįsta berniuko moraliniu įsipareigojimu gerais darbais ir pasirinkimais padėti žmonėms. Netgi tada, kai direktorė nugvelbia Beno adatėlę, berniukas jos nekaltina, taip pat jam kur kas labiau rūpi išgelbėti senelį Rapolą nei susilaukti pripažinimo ir šlovės. Veikėjai gana vienkrypčiai, atstovaujantys dualistiniam gėrio ir blogio pasaulio sampratai ir tai literatūroje dažniausiai veikia, nes sukurti veikėją abejojantį, kuris daro prastus esminius moralinius sprendimus, kad ir tas pats klišinis Jono Biliūno Kliudžiau pavyzdys, kada per neteisingą poelgį vaikas pamokomas esminių gyvenimiškų dalykų, nelabai ir naudojamas. Šiandien literatūroje fokusuojamasi ties teisingais poelgiais ir teisingais moraliniais apsisprendimais. Nežinau, ar tai visada veikia taip, kaip tikimasi, tačiau tokia literatūra labiau „patogi“ jaunajam skaitytojui, nes leidžia patirti ir palaikyti teisingą personažą, užuot patyrus pralaimėjimą, beje, tokiu pagrindu sukurti beveik visi holivudiniai Volto Disnėjaus animaciniai filmai.

Jūsų Maištinga Siela   

Knyga: Louis Sachar "Berniukas mergaičių tualete"

Louis Sachar. „Berniukas mergaičių tualete“ – Vilnius: Alma littera, 2004 – 224 p.

Sveiki, skaitytojai,

Mažuosius skaitytojus dažnai intriguoja knygos pavadinimai, tad drąsiai galima sakyti, kad amerikiečių rašytojo Louis Sachar (g. 1954) knyga Berniukas mergaičių tualete (angl. There‘s Boy in the Girl‘s Bathroom) yra tokia, kuri išsiskiria iš kitų knygų. Knyga įtraukta į lietuvių rekomenduotinų mokyklinių skaitinių sąrašus, išleista kelių leidyklų, o Amerikoje pasirodžiusi 1987 metais tapo tokia kultine, kad ją net 19 kartų mokiniai išrinko kaip geriausią knygą mokiniams. Lietuvių kalba turime ir kitus autoriaus kūrinius: Duobės, Maži žingsneliai, Berniukas be veido.

Nenuostabu kodėl ši knyga mažųjų skaitytojų tokia mėgstama, nes dėmesio centre – sunkaus būdo Bredlis Čokersas, ką tik pradėjęs bręsti mokinys, kuris turi rimtų problemų mokykloje: sėdi klasės gale, yra nemėgstamas klasės draugų ir mokytojų, jo elgesys neprognozuojamas ir sunkus, jis niekada nedaro namų darbų ir tai iš esmės dabar atliepia nemenką dalį nemotyvuotų šiuolaikinių vaikų. Atpažinti knygoje save ar savo klasės draugą, kuris nuolat prisiverda košės, yra išties smagu jaunajam skaitytojui. Mokyklos realijos, aplinka, klasės atmosfera, išsišokimai nesunkiai atpažįstami, todėl lengva susitapatinti su knygos veikėjais.

Iš esmės Bredlis susiduria su dviem esminiai pokyčiais. Į klasę ateina naujokas Džefas, kuris pasodinamas prie Bredlio ir jiedu netrunka tapti gerais draugais. Iš pradžių tampa kiek keista, kad Džefas nuolaidžiauja Bredliui, nesibodi jam duoti pinigų, kad šis jo neapspjautų, susitaiko su Bredlio prasta reputacija ir net kalbinamas kur kas pripažintų ir draugiškesnių vaikų nei Bredlis, Džefas kurį laiką vis tiek renkasi „sunkaus vaiko“ draugiją. Tiesa, knygoje Džefo pasirinkimas nemotyvuotas, nepagrįstas. Gal tai naujas adaptacinis laikotarpis, kuris veikia vaiko elgeseną? Gal jis galvoja, kad jeigu nusisuks nuo Bredlio, ir Džefą persekios? Net ne savo kaltės prisipažinimas vietoj Bredlio, Džefą daro neįtikinamą kaip knygos veikėją.

Kitą vertus akivaizdu, kad antraeilis veikėjas Džefas tėra tik karikatūra, priemonė atskleisti Bredlio vienišumui, kadangi šis „nusisavina“ naujoką ir pavyduliauja, kad jo naujasis draugas bus nuviliotas sėkmingesnių vaikų. Tai yra pirmasis rimtas Bredlio išbandymas – suvokti teisingos, pasitikėjimu grįstos draugystės svarbą ir atmesti pavydulingą žmonių nusisavinimą. Bredlio problema, kad jis jaučiasi „nurašytas“, jo socialinė atskirtis nuo klasės ir suaugusiųjų tik didėja. Tokiam vaikui daug netrūksta, kad jis pasirinktų kaskart vis prastesnius sprendimus. Tą sužinome ir iš jo vis kartojamo „paskambink, jeigu netiki“ – pamažu ima manipuliuoti suaugusiais, suteikdamas jiems nemalonių progų. Tai maišto protestas, kuris sklinda iš vienišo vaiko, kuris net namuose neturi palaikymo, nes jo geriausi žaidimo draugai – kambariniai žaislai, su kuriais jis žaidžia, sudėdamas savo asmenines patirtis. „Užteks, Bredli, – tarė tėvas. – Tikrai užteks. Nori užaugęs būti nusikaltėlis? (p. 21)“

Louis Sachar

Antras esminis lūžis Bredlio gyvenime atsiranda tada, kai į mokyklą priimama nestandartinių pažiūrų psichologė Karla, kuri vienintelė paskatina berniuką elgtis kitaip. Taikydama šiuolaikinius psichologinius metodus, labiausiai pritarimą, ji randa pamažu raktą į Bredlio širdį ir berniukas pamažu ima keistis. „Kartais mokytojas iš mokinio gali išmokti daug daugiau negu mokinys iš mokytojo (p. 48) – sako Karla, taikydama atvirkštinius principus ir pasikabina Bredlio piešinį kaip pavyzdį visiems, taip paskatindama jį labiau pasitikėti moksluose ir gyvenime.

Tai išties komplikuota istorija, kadangi Karlą įskundžia nepatenkinti tėvai, jos metodai tėvams atrodo nepriimtini, nors ir veiksmingi, ji atleidžiama iš darbo ir graudžiausias šios istorijos momentas, kada Bredlis, įgijęs visišką psichologės pasitikėjimą, nespėja su ja atsisveikinti. Tas neteisingas istorijos kartėlis, kad už gerą psichologei nebuvo atlyginta geru iš esmės jaunajam skaitytojui turėtų labiau įsiminti nei „teisingai“ pasibaigusi istorija. Kad kenčia ir yra elgiamasi gyvenime su gerais žmonėmis blogai, jaunasis skaitytojas suvokia, kad kartais svarbiau būdas pasiekti tikslui, o ne pats tikslas. Karlos būdas suteikti pasikeitimo galimybės Bredliui atsigręžė prieš ją pačią. Taip jau būna, kad ir suaugusieji klysta teisdami ir atleisdami iš darbo gerąją Karlą, kaip klydo ir daugelis mokytojų „nurašydami“ Bredlį kaip nevykėlį ir sudėtingo elgesio mokinį. Galiausiai mergaitės gimtadienis, į kurį Bredlis visgi gauna pakvietimą, sušvelnina knygos toną ir nuteikia skaitytoją visgi priimti šią istoriją kaip pamokančią, bet nepamokslaujančią.

Tekstas pasižymi dinamišku, kinematografiniu pobūdžiu. Jame gausu gyvų dialogų, mažai aprašymų ir samprotavimų. Jaunasis skaitytojas apie veikėjus susidaro įspūdį iš jų pokalbio, todėl tie, kurie ieško „priėjimo“ prie nesudėtingų, bet įtaigių, aktualių ir įtraukiančių istorijų, manau, Berniukas mergaičių tualete yra vertas kūrinys savojo skaitytojo. Ir ypač berniuko, kuris nemėgsta skaityti knygų!

Jūsų Maištinga Siela

Atnaujintas literatūros sąrašas mokiniams ir vaikams 2019: knygų serija 10+ (dešimt plius) Dvynukės, Be šeimos, Mūsų visų Madikė, Ronja plėšiko duktė Miško vaikai ir kt.

Sveiki,

Ką skaityti penktokams, šeštokams, septintokams, aštuntokams ir likusiems mokiniams? Rekomenduojamasis literatūros sąrašas nuolat keičiasi, mano supratimu, jis ir turėtų didžiąja dalimi atliepti šiuolaikinio vaiko pasaulį. Profesoriaus Kęstučio Urbos sudarytas naujasis literatūros sąrašas pagal atnaujintas programas pedagogams ir vaikams bei jų tėveliams didelių naujovių, mano nuomone, neatneš. Pavyzdžiui, vien penktokams ir šeštokams, vis dar nemažą kiekį sudaro klasikiniai verstiniai kūriniai, pasirodę didelėje knygų serijoje „10+“.

Nieko neturiu prieš šią literatūrą, tikrai yra dėmesio vertų kūrinių, tačiau daugelis jų parašyti jau prieš 80-100 metų ir dar seniau. Nors vertybių lygmenyje kūriniai atitinka pačias geriausias švietėjiškas idėjas, tačiau pati raiška jau kiek, mano atžvilgiu, atgyvenusi... Aišku, šalia viso to galima aptikti ir jau naujų, maginės literatūros knygų mažiesiems skaitytojams, kas iš tikrųjų juos užkabina.

Atnaujintas literatūros rekomenduojamas sąrašas ČIA. 

LITERATŪROS SĄRAŠAS 5 KLASEI

AMICIS, Edmondo de (Edmondas de Amičis). Širdis.

ANDERSEN, Hans Christian (Hansas Kristianas Andersenas). Pasakos. (2014)

BURNETT, Frances Hodgson (Frensė Hodžson Bernet). Mažasis lordas Fontlerojus.

BURNETT, Frances Hodgson (Frensė Hodžson Bernet). Mažoji princesė.

CARROLL, Lewis (Luisas Kerolis). Alisa Stebuklų šalyje.

CVIRKA, Petras. Vaikų karas.

DAHL, Roald (Roalas Dalas). DGM.

DE GASZTOLD, Carmen Bernos (Karmen Bernos de Gaštold). Maldos iš Nojaus arkos.

DiCAMILLO, Kate (Keitė DiKamilo). Jei ne Vinis Diksis.

ERLICKAS, Juozas. Bobutė iš Paryžiaus, arba Lakštingala Zarasuose.

FLANAGAN, John (Džonas Flanaganas). Žvalgo mokinys. Gorlano griuvėsiai. (T)

Gyvasis vanduo (Lietuvių liaudies stebuklinės pasakos).

HAIG, Matt (Metas Heigas). Kaip Kalėdų berniukas tėčio ieškojo.

HARTNETT, Sonya (Sonja Hartnet). Sidabrinis asiliukas.

HÄRTLING, Peter (Peteris Hertlingas). Benas myli Aną.

HOFFMANN, Ernst Theodor Amadeus (Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas). Spragtukas ir Pelių karalius.

KIVIRÄHK, Andrus (Andrus Kiviriahkas). Sirlė, Simas ir slėpiniai.

KNIGHT, Eric (Erikas Naitas). Lesė grįžta.

KORCZAK, Janusz (Janušas Korčakas). Karalius Motiejukas Pirmasis.

KUKULAS, Valdemaras. Vėjo birbynė.

LANDSBERGIS, Vytautas V. Obuolių pasakos.

LINDGREN, Astrid (Astrida Lindgren). Mes Varnų saloje.

LINDGREN, Astrid (Astrida Lindgren). Mijo, mano Mijo.

LINDGREN, Astrid (Astrida Lindgren). Mūsų visų Madikė.

MAAR, Paul (Polas Maras). Ponas Belas ir mėlynasis eliksyras.

MAGNASON, Andri Snær (Andri Snairas Magnasonas). Mėlynosios planetos istorija.

MERAS, Icchokas. Geltonas lopas.

MIEŽELAITIS, Eduardas. Miško pasaka.

MORKŪNAS, Gendrutis. Vasara su Katšuniu.

MORPURGO, Michael (Maiklas Morpergas). Gimęs bėgti.

NANETTI, Angela (Angela Naneti). Mano senelis buvo vyšnia.

NORTON, Mary (Merė Norton). Skoliniautojai.

PALTANAVIČIUS, Selemonas. Aš – lietuvis.

PATERSON, Katherine (Ketrina Paterson). Smarkuolė Gilė Hopkins.

PERRAULT, Charles (Šarlis Pero). Motulės Žąsies pasakos.

PORTER, Eleanor Hodgman (Eleanora Hodžman Porter). Poliana.

PULLMAN, Philip (Filipas Pulmanas). Laikrodžio širdis

RAČICKAS, Vytautas. Zuika padūkėlis. (T)

ROWLING, J. K. (Džoana Rouling). Haris Poteris ir Išminties akmuo. (T)

SACHAR, Louis (Luisas Sekeris). Berniukas mergaičių tualete.

SLUCKIS, Mykolas. Milžinai nenorėjo karaliais būti.

SOCHA, Piotr; GRAJKOWSKI, Wojciech (Piotras Socha ir Voicechas Graikovskis). Medžiai.

SPALIS, Romualdas. Gatvės berniuko nuotykiai.

SPYRI, Johanna (Johana Špyri). Heida.

STARK, Ulf (Ulfas Starkas). Sikstenas.

TAN, Shaun (Šaunas Tanas). Atokaus priemiesčio gyventojai.

TARASENKA, Petras. Užburti lobiai.

TWAIN, Mark (Markas Tvenas). Tomo Sojerio nuotykiai.

VAITKUTĖ, Neringa. Neišduosiu tavęs.

VENSLOVAITĖ ŠILIŪNIENĖ, Eglė. Apie šviesą lange.

VILĖ VĖL. Kaip mes išgarsėjome.

WALLIAMS, David (Deividas Valjamsas). Berniukas milijardierius.

ZYLĖ, Kotryna. Didžioji būtybių knyga.

ŽILINSKAITĖ, Vytautė. Gaidžio kalnas.

ŽILINSKAITĖ, Vytautė. Radinių namelis.

LITERATŪROS SĄRAŠAS 6 KLASEI

ADOMAITYTĖ, Gintarė. Žaliojo namo paslaptis.

BABBITT, Natalie (Natali Bebit). Amžinieji Takiai.

BÜRGER, Gottfried August (Gotfrydas Augustas Biurgeris).  Barono Miunhauzeno nuotykiai.

BORUTA, Kazys. Jurgio Paketurio klajonės.

CARROLL, Lewis (Luisas Kerolis). Alisa Veidrodžio karalystėje ir ką ji ten rado.

DE MARI, Silvana (Silvana de Mari). Paskutinis elfas. (T)

DiCAMILLO, Kate (Keitė DiKamilo). Tigro šuolis.

DILYTĖ, Dalia. Amžinoji Roma.

DILYTĖ, Dalia. Heladės šviesa.

DONELLY, Elfie (Elfė Doneli). Sudie, seneli, ištariau aš tyliai.

DOVYDĖNAS, Liudas. Jaujos pasakos.

EDGE, Christopher (Kristoferis Edžas). Kiti Albio Braito pasauliai.

ENDE, Michael (Michaelis Endė). Begalinė istorija.

GRAHAME, Kenneth (Kenetas Greihamas). Vėjas gluosniuose.

GRIPE, Maria (Marija Gripė). Vabalas skrenda temstant.

HAUFF, Wilhelm (Vilhelmas Haufas). Pasakos.

IGGULDEN, Con (Konas Iguldenas). Pavojinga knyga berniukams.

JANOSCH (Janošas). Brolių Grimų pasakos kitaip.

JAUTAKĖ, Ona. Kai aš buvau Kleo.

Kaip atsirado žemė (Lietuvių etimologinės sakmės).

KIPLING, Rudyard (Radjardas Kiplingas). Džiunglių knyga.

LAGERLÖF, Selma (Selma Lagerliof). Stebuklingosios Nilso kelionės.

LEONARD, M. G. (M. G. Leonard). Vabalų berniukas. (T)

LINDGREN, Astrid (Astrida Lindgren). Broliai Liūtaširdžiai.

LINDGREN, Astrid (Astrida Lindgren). Ronja plėšiko duktė.

LIOBYTĖ, Aldona. Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį.

LONDON, Jack (Džekas Londonas). Baltoji Iltis.

LOON, Paul van (Polas van Lonas). Siaubų autobusas. (T)

LOWRY, Lois (Louesa Lauri). Suskaičiuotos žvaigždės.

MAR, Birutė. Gėlininkė.

MARSHALL, Alan (Alanas Maršalas). Aš moku šokinėti per balas.

MASINI, Beatrice (Beatričė Masini). Miško vaikai.

MORKŪNAS, Gendrutis. Grįžimo istorija.

MOWAT, Farley (Farlis Movetas). Šuo, kuris nenorėjo būti šunimi.

NÖSTLINGER, Christine (Kristinė Niostlinger). Pirmadienį viskas kitaip.

OHLSSON, Kristina (Kristina Olson). Stiklo vaikai. (T)

PALČINSKAITĖ, Violeta. Muzika troliui.

PARK, Barbara (Barbara Park). Čia buvo Mikas Hartas.

PATERSON, Katherine (Ketrina Paterson). Tiltas į Terabitiją.

PAULSEN, Gary (Garis Paulsenas). Brajano kirvis.

PRATCHETT, Terry (Teris Pračetas). Mažieji laisvūnai. (T)

RICHTER, Jutta (Juta Richter). Lydekos vasara.

RIMŠAS, Rimtautas. Ne Karibų kruizas.

SAJA, Kazys. Gvidono apsiaustas.

SKOMANTAS. Jundos lemtis.

SKUČAITĖ, Ramutė. Tai priimkit, kas priklauso.

SRUOGA, Balys. Giesmė apie Gediminą.

STANKEVIČIUS, Rimvydas. Pūgos durys.

STEAD, Rebecca (Rebeka Sted). Kai surasi mane.

STEVENSON, Robert Louis (Robertas Luisas Stivensonas). Lobių sala.

Sužeistas vėjas (Lietuvių liaudies mitologinės sakmės).

ŠUKYTĖ, Virgina. Laimės formulė.

TARASENKA, Petras. Pabėgimas.

TWAIN, Mark (Markas Tvenas). Heklberio Fino nuotykiai.

VAINILAITIS, Martynas. Sidabrinė kultuvėlė.

VAITKEVIČIŪTĖ, Daiva. Marius Pietaris ir Burtų knyga. (T)

VAITKEVIČIŪTĖ, Daiva. Trise prieš mafiją.

VAITKUTĖ, Neringa. Klampynių kronikos.

VERNE, Jules (Žiulis Vernas). Aplink Žemę per 80 dienų.

WELLS, Herbert George (Herbertas Džordžas Velsas). Nematomas žmogus.

WILDE, Oscar (Oskaras Vaildas). Laimingasis princas ir kitos pasakos.

WILSON, Jacqueline (Žaklina Vilson). Vidurnaktis.

ŽILINSKAS, Justinas. Kaukas Gugis ir kerų karas.

LITERATŪROS SĄRAŠAS 7 KLASEI

ADOMAITYTĖ, Gintarė. Sparnuotos iškabos.

ALCOTT, Louisa May (Luiza Mei Elkot). Mažosios moterys.

ANDERSEN, Hans Christian (Hansas Kristianas Andersenas). Dvylika iš pašto karietos.

BEECHER-STOWE, Harriet (Harieta Bičer-Stou). Dėdės Tomo trobelė.

BOYNE, John (Džonas Boinas). Baisus dalykas, nutikęs Barnabiui Broketui.

BOWLER, Tim (Timas Bouleris). Žvaigždės ieškotojas.

BRADBURY, Ray (Rėjus Bredberis). Pradžios pabaiga.

BRADLEY, Kimberly Brubaker (Kimberlė Brubeiker Bradli).  Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą. (T)

BURGESS, Melvin (Melvinas Berdžesas). Mėjos angelas.

BURNETT, Frances Hodgson (Frensė Hodžson Bernet). Paslaptingas sodas.

DEFOE, Daniel (Danielis Defo). Robinzonas Kruzas.

DICKENS, Charles (Čarlzas Dikensas). Kalėdų giesmė.

DOBELE, Maira (Maira Duobelė). Neteisingo gyvenimo mokykla.

ENDE, Michaelis (Michaelis Endė). Momo.

EŽERINYTĖ, Ilona. Skiriama Rivai.

FARJEON, Eleanor (Eleanora Fardžen). Mažoji siuvėja.

FUNKE, Cornelia (Kornelija Funkė). Rašalo širdis. (T)

GREY, Jacob (Jakobas Grėjus). Krankas. Varnų užkalbėtojas. (T)

GRIPE, Maria (Marija Gripė). Nepaprasta Agnesės Sesilijos istorija.

GUDONYTĖ, Kristina. Ida iš šešėlių sodo.

HARDINGE, Frances (Frensė Harding). Melų medis.

HAUGEN, Tormod (Turmudas Haugenas). Georgas ir Glorija.

JOHNSON, Terry Lynn (Teris Linas Džonsonas). Ledo šunys.

KAABERBØL, Lene (Lenė Koberbiol). Dina, Gėdytojos duktė. (T)

KAŽDAILIS, Aloyzas. Laivai ir jūrininkai.

KRÜSS, James (Džeimsas Kriusas). Timas Taleris, arba Parduotas juokas.

LANDSBERGIS, Vytautas V. Rudnosiuko istorijos.

LE GUIN, Ursula (Ursula le Gvin). Žemjūrės burtininkas. (T)

LINDGREN, Astrid (Astrida Lindgren). Kerstina ir aš.

LUTS, Oscar (Oskaras Lutsas). Pavasaris.

MAŠIOTAS, Pranas. Kai knygas draudė.

MISEVIČIUS, Vytautas. Jaunasis pagonis.

MONTGOMERY, Lucy Maud (Liusė Modė Montgomeri). Anė iš Žaliastogių. (T)

NESS, Patrick (Patrikas Nesas). Septynios minutės po vidurnakčio.

PATERSON, Katherine (Ketrina Paterson). Kaip ir žvaigždės.

PEARCE, Philippa (Filipa Pirs). Tomo vidurnakčio parkas.

PYLE, Howard (Hovardas Pailas). Robino Hudo nuotykiai.

RAČICKAS, Vytautas. Mano vaikystės ledai.

REID, Thomas Mayne (Tomas Mainas Rydas). Raitelis be galvos.

REUTER, Bjarne (Bjarnis Roiteris). Busterio pasaulis.

SAJA, Kazys. Septyni miegantys broliai.

SKUČAITĖ, Ramutė. Takelis iš naujo.

STARK, Ulf (Ulfas Starkas). Ištižėliai ir pramuštgalviai.

STÉPHANIE (Stefani). Agurkėliai su šokoladu.

TWAIN, Mark (Markas Tvenas). Princas ir elgeta.

VAITKUTĖ, Neringa. Vaivorykščių arkos. (T)

VERNE, Jules (Žiulis Vernas). Penkiolikos metų kapitonas.

VILIMAITĖ, Bitė. Rojaus obuoliukai.

WELLS, Herbert George (Herbertas Džordžas Velsas). Daktaro Moro sala.

WELSKOPF-HENRICH, Liselotte (Lizelotė Velskopf-Henrich). Harka. (T)

ŽELEZNIKOV, Vladimir (Vladimiras Železnikovas). Baidyklė.

LITERATŪROS SĄRAŠAS 8 KLASEI

ADOMAITYTĖ, Gintarė. Laumžirgių namai.

ALKSNINYTĖ-GARBŠTIENĖ, Onutė. Sibire… tremtinių žeme.

ALMOND, David (Deividas Amendas). Skeligas.

BRADBURY, Ray (Rėjus Bredberis). Pienių vynas.

BURGESS, Melvin (Melvinas Berdžesas). Vilko kauksmas.

CICĖNAITĖ, Akvilina. Niujorko respublika.

DICKENS, Charles (Čarlzas Dikensas). Oliverio Tvisto nuotykiai.

EŽERINYTĖ, Ilona. Sutikti eidą.

FARJEON, Eleanor (Eleanora Fardžen). Septintoji princesė.

FRANK, Ana. Dienoraštis.

GAARDER, Jostein (Justeinas Gorderis). Kalėdų paslaptis.

GUDONYTĖ, Kristina. Blogos mergaitės dienoraštis.

GUDONYTĖ, Kristina. Jie grįžta per pilnatį.

HERRNDORF, Wolfgang (Volfgangas Herndorfas). Čikas.

INDEN, Charlotte (Šarlotė Inden). Ana ir Ana.

JANSSON, Tove (Tuvė Janson). Tėtis ir jūra.

JONUTIS, Marius. Kirminas paukštis.

JURAŠIUS, Aidas. Pypas ir jo nutikimai.

KAABERBØL, Lene (Lenė Koberbiol). Šešėlių vartai.

KÄSTNER, Erich (Erichas Kestneris). Kenigsbruko gatvė ir aš.

KAUNAITĖ, Unė. Laiškai Elzei.

KRELLER, Susan (Suzana Kreler). Drambliai nematomi.

KRÜSS, James (Džeimsas Kriusas). Mano prosenelis, herojai ir aš.

LAGERLÖF, Selma (Selma Lagerliof). Portugalijos karalius.

LOWRY, Lois (Louesa Lauri). Siuntėjas.

MALOT, Hector (Hektoras Malo). Be šeimos.

MORKŪNAS, Gendrutis. Iš nuomšiko gyvenimo.

MOURLEVAT, Jean-Claude (Žanas Klodas Morleva). Upė, tekanti atgal.

MULLIGAN, Andy (Endis Maliganas). Šiukšlės.

O’DELL, Scott (Skotas O’Delas). Mėlynųjų delfinų sala.

PIWKOWSKA, Anna (Ana Pivkovska). Frančeska.

PREUSSLER, Otfried (Otfrydas Proisleris). Krabatas, arba  Treji metai užburtame malūne.

REBEKA Una. Atjunk.

SACHAR, Louis (Louisas Sekerias). Duobės.

SAJA, Kazys. Jei nutrauksim sliekui koją.

SAROYAN, William (Viljamas Sarojanas). Tėti, tu keistuolis.

SHAKESPEARE, William (Viljamas Šekspyras). Romeo ir Džuljeta.

STARK, Ulf (Ulfas Starkas). Tegu baltieji lokiai šoka.

SWIFT, Jonathan (Džonatanas Sviftas). Guliverio kelionės.

SWINDELLS, Robert (Robertas Svindelsas). Bjaurius.

ŠERELYTĖ, Renata. Žvaigždžių medžiaga.

TERAKOWSKA, Dorota (Dorota Terakovska). Raganų duktė.

TOLKIEN, J. R. R. (Džonas Ronaldas Reuelis Tolkinas). Hobitas, arba Ten ir atgal.

TOWNSEND, Sue (Sju Taunsend). Slaptas Adriano Moulo dienoraštis.

VANDERPOOL, Clare (Klerė Venderpul). Laivavedys Erlis.

VAWTER, Vince (Vinčė Vateras). Laikraščių berniukas.

VERNE, Jules (Žiulis Vernas). Kapitono Granto vaikai. (T)

ŽILINSKAITĖ, Vytautė. Kintas.

LITERATŪROS SĄRAŠAS 9 KLASEI

ALEXIE, Sherman (Šermanas Aleksis).  Absoliučiai tikras pusės etato indėno dienoraštis.

BACH, Richard (Richardas Bachas). Džonatanas Livingstonas Žuvėdra.

BOWLER, Tim (Timas Bouleris). Upės sūnus.

BUBNYS, Vytautas. Arberonas.

BURGESS, Melvin (Melvinas Berdžesas). Heroinas.

COLLINS, Suzanne (Siuzana Kolins). Bado žaidynės. (T)

CREECH, Sharon (Šerona Kryč). Du mėnesiai kelio.

FORESTER, C. S. (Sesilis Skotas Foresteris). Mičmanas Hornbloueris.

GAARDER, Jostein (Justeinas Gorderis). Kortų paslaptis.

GRIPE, Maria (Marija Gripė). Varpų metas.

HADDON, Mark (Markas Hedonas). Tas keistas nutikimas šuniui naktį.

HARTNETT, Sonya (Sonja Hartnet). Nekviestas svečias.

HEMINGWAY, Ernest (Ernestas Hemingvėjus). Senis ir jūra.

IVANAUSKAITĖ, Jurga. Pakalnučių metai.

JUKNAITĖ, Vanda. Išsiduosi. Balsu.

KUNČINAS, Jurgis. Baltųjų sūrių naktis.

LANDSBERGIS, Vytautas V. Iš gyvenimo laumių.

LEE, Harper (Harper Li). Nežudyk strazdo giesmininko.

LEINO, Marko (Markas Leinas). Kalėdų istorija.

LOWRY, Lois (Louesa Lauri). Mėlyna sruoga.

MAUPASSANT, Guy de (Gi de Mopasanas). Mėnesiena.

MEYER, Stephenie (Stefanė Mejer). Saulėlydis. (T)

MORPURGO, Michael (Maiklas Morpergas). Karo žirgas.

OPOLSKAITĖ, Daina. Eksperimentas gyventi.

PALACIO, R. J. (R. J. Palacijo). Stebuklas

POZNANSKI, Ursula (Ursula Poznanski). Erebas.

RIGGS, Ransom (Rensomas Rigsas). Ypatingų vaikų namai. (T)

SAJA, Kazys. …kurio nieks nemylėjo.

SALINGER, Jerome (Džeromas Selindžeris). Rugiuose prie bedugnės.

SEPETYS, Ruta (Rūta Šepetys). Tarp pilkų debesų.

SHELLEY, Mary (Merė Šeli). Frankenšteinas.

STEVENSON, Robert Louis (Robertas Luisas Stivensonas).  Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija.

STOCKER, Bram (Bremas Stoukeris). Drakula.

ŠALTENIS, Saulius. Riešutų duona: apysakos ir apsakymai.

ŠERELYTĖ, Renata. Rebekos salos.

ŠIRVYS, Paulius. Aš – beržas.

TOLKIEN, J. R. R. (Džonas Ronaldas Reuelis Tolkinas). Žiedų valdovas.

VALLIK, Aidi (Aidi Valik). Kaip laikaisi, Ana?

VARSLAUSKAITĖ, Laura. Mano didelis mažas Aš.

VOYNICH, Ethel Lilian (Etelė Liliana Voinič). Gylys.

WAUGH, Sylvia (Silvija Vo). Žmogonai. (T)

LITERATŪROS SĄRAŠAS 10 KLASEI

AITMATOVAS, Čingizas. Ilga kaip šimtmečiai diena.

ASHER, Jay (Džej Ešer). Trylika priežasčių kodėl.

BORUTA, Kazys. Baltaragio malūnas.

BRADBURY, Ray (Rėjus Bredberis). Marso kronikos.

BRONTË, Charlotte (Šarlotė Brontė). Džeinė Eir.

BROOKS, Kevin (Kevinas Bruksas). Lukas.

BULGAKOV, Michail (Michailas Bulgakovas). Šuns širdis.

CASTA, Stefan (Stefanas Kasta). Vasara su Mere Lu.

CHBOSKY, Stephen (Stefenas Šboskis). Atskalūno laiškai.

EŽERINYTĖ, Ilona. Verksnių klubas.

FORMAN, Gayle (Geilė Forman). Jei pasilikčiau. (T)

GAARDER, Jostein (Justeinas Gorderis). Mergaitė su apelsinais.

GOLDING, William (Viljamas Goldingas). Musių valdovas.

GREEN, John (Džonas Grinas). Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos.

GUILLOU, Jan (Janas Giju). Blogis.

HAUGHTON, Ema (Ema Hoten). Dabar tu mane supranti.

HUGO, Victor (Viktoras Hugo). Paryžiaus katedra.

YOUSAFZAI, Malala (Malala Jusefzai). Aš esu Malala.

ITÄRANTA, Emmi (Emė Iteranta). Vandens skonis.

JANSSON, Tove (Tuvė Janson). Vasaros knyga. (2012)

KAUNAITĖ, Unė. Sudie, rytojau.

LONDON, Jack (Džekas Londonas). Martinas Idenas.

MAZETTI, Katarina (Katarina Maceti). Bandykim nekalbėti apie Dievą.

McCARTEN, Anthony (Antonis Makartenas). Superherojaus mirtis.

MERAS, Icchokas. Lygiosios trunka akimirką.

MONTGOMERY, Lucy Maud (Liusė Modė Montgomeri). Žydroji pilis.

MURAIL, Marie-Aude (Mari Odė Miurai). Mano brolis Kvailys.

OPOLSKAITĖ, Daina. Ir vienąkart, Riči.

ORWELL, George (Džordžas Orvelas). Gyvulių ūkis.

PULLMAN, Philip (Filipas Pulmanas). Šiaurės pašvaistė. (T)

RAMOŠKAITĖ, Eglė. Tarp gyvenimo ir vilties.

REMARQUE, Erich Maria (Erichas Marija Remarkas). Trys draugai.

REMARQUE, Erich Maria (Erichas Marija Remarkas). Vakarų fronte nieko naujo.

SPINELLI, Jerry (Džeris Spinelis). Žvaigždė.

SEPETYS, Ruta (Rūta Šepetys). Druska jūrai.

ŠLEPIKAS, Alvydas. Mano vardas Marytė.

TAPINAS, Andrius. Vilko valanda. (T)

TWAIN, Mark (Markas Tvenas). Jankis karaliaus Artūro dvare.

ZWEIG, Stefan (Stefanas Cveigas). Širdies nerimas.

Jūsų Maištinga Siela