Dienos citata: Vytautė Žilinskaitė apie vaikų liūdesį, ašaras ir šypsenas

 

Sveiki, skaitytojai,

 

„Liūdesys įsismelkia į kūrinį neatsiklausdamas manęs. Priimu jį kaip tikrumą, neišvengiamybę. Sykį esu rašiusi, kad vaikas yra nuostabiausias tada, kai akyse jam dar ašaros, o lūpos jau juokiasi.“ Vytautė Žilinskaitė

 

Pamenu iš pradinių klasių „Robotas ir peteliškė“ bei ištraukas iš „Kelionė į Tandadriką“ – neįtikėtini kūriniai, todėl Vytautė Žilinskaitė man asmeniškai užima ypatingą vietą vaikų literatūroje.

 

Vytautė Genovaitė Žilinskaitė (1930 m. gruodžio 13 d. Kaune – 2024 m. balandžio 4 d. Vilniuje) buvo viena žymiausių ir mylimiausių lietuvių rašytojų, pasižymėjusi unikaliu humoro jausmu ir aštriu protu. Vilniaus universitete baigusi žurnalistikos studijas, ji kurį laiką dirbo žurnale „Jaunimo gretos“, o nuo 1966 m. atsidėjo tik kūrybai. Nors savo karjerą pradėjo kaip poetė, netrukus atrado save prozoje, kurioje jos talentas atsiskleidė visu ryškumu.

 

Žilinskaitės kūryba suaugusiesiems išgarsėjo dėl nepaprasto satyros ir humoro meistriškumo. Ji, naudodamasi stulbinančiomis hiperbolėmis ir fantastinėmis situacijomis, be gailesčio šaipėsi iš visuomenės ypatybių, biurokratijos ir žmogiškosios silpnybės. Jos humoras nebuvo vien tik lengvas juokas; jis skatino susimąstyti ir atpažinti problemas, slypinčias kasdienybėje. Šis intelektualus sąmojis ir unikalus stilius išskyrė ją iš kitų to meto rašytojų, o kritikas Vytautas Kubilius yra pastebėjęs, kad ji pakeitė lietuviškojo sąmojo pobūdį, padarydama jį intelektualesnį.

 

Greta satyrinių kūrinių, Vytautė Žilinskaitė parašė daug nuostabių kūrinių vaikams, kurie ne mažiau įsiminė skaitytojams. Jos pasakos ir apsakymai, tokie kaip „Robotas ir peteliškė“ ar „Kelionė į Tandadriką“, pasižymi giliomis moralinėmis vertybėmis, tokiomis kaip draugystė, atjauta ir tikėjimas gėriu. Šiose knygose rašytoja ne tik pasakojo įdomias istorijas, bet ir mokė mažuosius skaitytojus atskirti gėrį nuo blogio. Už savo kūrybą ji pelnė Valstybinę premiją ir kitus reikšmingus apdovanojimus, o jos apysaka „Kintas“ buvo įtraukta į Tarptautinės vaikų knygos tarybos garbės sąrašą. Rašytojos palikimas iki šiol gyvas ir vertinamas tiek suaugusiųjų, tiek vaikų literatūroje.

 

Maištinga Siela

Dirbtinio intelekto paveikslėliai: kaip keitėsi vaikų žaidimai kieme nuo 1960-ųjų?

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Rūta Ščiogolevaitė apie vaikus, mėgstamą veiklą ir gyvenimo džiaugsmą

 

Sveiki,

Su metais tampu jautresnis vaikų klausimu. Pagaunu save galvojant, kaip buvo tarsi paprasta vaikus „pilna troba“ auginti daug vaikų kokiame XX amžiaus pradžioje ir kaip sudėtinga užauginti nors vieną visavertį vaiką šiandien. Dainininkė Rūta Ščiogolevaitė jų turi net penkis. Džiaugiuosi, kad yra žmonių, kurie eina į viešumą ir kalba apie džiaugsmą šeiminį ir profesinį, nepraranda optimizmo. Tai užkrečia. Šaunu.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos nuotrauka: "Vaikai varžėsi norėdami parodyti, kur rastas lavonas" (Lietuvos spauda)

 

Sveiki,

Reta ir istorinė laikraščio iškarpa (anuomet gal ir nereta). Dabar tokių dalykų neišvysi, net jeigu būtų dar ir žiauriai bei baisiau, netgi jeigu vaikai filmuotų ir fotografuotų šalia iš devinto aukšto iššokusiojo palaikus, jų į laikraštį ar bet kurį šalies dienraštį nefotografuotų. Nors papublikuoti kokį skandalą greičiau savo socialiniame tinklapyje už didesnius patiktukus yra konkurencijos. Anų dienų tikrovėje (pirmasis dešimtmetis po atkūrimo) atrodė lyg ir normaliai, prisiminkime, kiek benamių vaikų trindavosi Vilniaus stoties rajone (nė vienas teisių aktyvistas necyptelėjo), o dabar prie pirkimų kasos pabandyk vaiką sudrausminti, kad nagučių netiestų prie spalvingų „Orbit“ ar prezervatyvų pakuočių. Per 3 dešimtmečius, atsiradus Garliavos skandalams, žiobienėms, skandinaviškai „tvarkai“, toks dalykas neįmanomas, bet nereiškia, kad neegzistuoja kitokiomis formomis. Už maišelį saldainių vaikai nuvers prie lavono... Skamba... Net nežinau kaip, bet istorinės egzotikos visgi labai daug.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos nuotrauka: Ukrainoje per karą gimę dvynukai

 

Sveiki,

 

Kol kasdien paleidžiama šimtai šovinių, kol griūva namai ir žmonės glaudžiasi vieni pas kitus, įvyksta ir stebuklų. Kasdien Ukrainoje gimsta kūdikiai. Šią nuotrauką, kaip kontrastą, jeigu galima taip sakyti, aptikau tame politinių naujienų sraute ir nustėrau prisimindamas frazę: kol politikai kariauja, moterys vis gimdo.

 

Jūsų Maištinga Siela