Knyga: Jurga Ivanauskaitė "Stebuklinga spanguolė"

Jurga Ivanauskaitė. „Stebuklinga spanguolė“ – Vilnius: Tyto alba, 2014.  – 80 p.

Sveiki, skaitytojai,

Jurga Ivanauskaitė literatūros pasaulyje labiau žinoma kaip suaugusiųjų rašytoja, tačiau jos kūryboje yra vietos ir vaikų literatūrai: Stebuklingoji spanguolė (1991), Kaip Marsis žemėje laimės ieškojo (2004). Tiesą sakant, būtent pasaka Stebuklingoji spanguolė ir buvo pirmoji tikroji pažintis su autorės kūryba, trinant pradinių klasių suolą, mat pasakos ištraukos buvo įtrauktos į tuometį skaitinių vadovėlį. Pamenu, kaip skausmingai negalėjau ištarti autorės pavadės, o vuoklio (tokio personažo) tiesioginė kalba buvo lyg dantų gręžimas. Tiesa, nebuvau ir uolus mokinys, kuriam viskas kuo puikiausiai sekėsi, tačiau kas galėjo pagalvoti, kad kada nors įsigysiu Tyto albos perleistą knygą ir perskaitysiu vienu prisėdimu?

Jurga Ivanauskaitė – puiki pasakotoja, ji panaudoja daugybę stebuklinių pasakos elementų, kurie labai tinka jos turtingam fantastiniam pasauliui. Mažametis berniukas Algiukas atsiduria kaime pas senelius neturi Čepkelių ir išsiruošia rinkti spanguolių ir autorė greitai įpina magiškąjį skaičių septyni Šis skaičius aliteratiškai labai tinka septyni-spanguolė, tokių garsinių žodžių žaismų pasakoje begalės, pvz., staliūtis-liūtastalis... Taigi kas septynerius metus prisirpsta stebuklingoji spanguolė ir ją suvalgęs žmogus patiria transcendentinę kelionę į kitą pasaulį, šįkart į vuoklių šalį, kuri stebina savo spalvomis, prabanga ir netikėtais paradoksais: vuoklei Alisai vietoj plaukų želia geltonų varpelių gėlytės, o Tomui – našlaites primenantys mėlyni drugeliai.

Gamtos ir žmogaus sukryžminimas iš esmės primena kitų šalių folklorines būtybes, ypač fėjas, kurios gyvena miškuose ir yra magiškojo pasaulio dalis, priklauso gamtos ekosistemai ir žmonių akims dažniausiai nematomos. Vuokliai yra tarsi jų atmaina, nors labiau jie primena pagal žodžių etimologiją vaiduoklius. Beregint atsiranda ir didaktinis pasakojimo lygmuo: nešiukšlink, nes palikta šprotų skardinė iškylaujant gali sutrikdyti natūralų gamtos ritmą – štai dėl ko persisukęs Pranciškus ima kalbėti atbulai. Nors pirmame idėjiniame lygmenyje atrodo, kad Pranciškus tiesiog žaismingas „atvirkštukas“, kad autorė galėtų pažaisti su kalba, išgaudama vaikišką kalbėjimą atbulomis kodą, bet iš esmės už to slypi ekologinių problemų pasekmės – na, kuris vaikas dabar ims ir norės būti visąlaik persikreipęs ir skaudančia koja?

Rašytoja Jurga Ivanauskaitė.

Būtent dėmesys gamtosaugai, ekosistemai ir sveikai gyvensenai, kitaip sakant, Didžiosios Karalienės, Pasaulio Veidrodžio išsaugojimo misiją ir atlieka šis kūrinys, nors ir primena Alisą stebuklų šalyje. Autorė nesibodi būti lyginama su šiuo kūriniu, todėl drąsiai renkasi ir Alisa pavadina vieną iš veikėjų. Galiausiai visas papūgas, triušį ir kilminguosius vuoklius susodina prie stebuklingo vaišių stalo, kurio potekstė – kongreso susirinkimas už gyvybės įvairovės išsaugojimą Žemės planetoje.

Kol veikėjai puotauja, autorė ne kartą transformuoja erdvę, išgaudama pasakišką kone haliucinacijomis grįstą erdvę, kur pasitelkia vieną stipriausių savo talentų ypatybių – kalbos sodrumą. Mamos sijonas buvo išties puikus: ryškiai raudonas, švytintis kaip ugnis, pūstas, puoštas šermuonėlių uodegytėmis, kolibrių plunksnomis, indiškai mezginiais, siuvinėtas kiniško šilko siūlais... (p. 26)“ Daugybė sinonimų ir perteklinių apibūdinimų leidžia mažajam skaitytojui pajusti tapybiškos kalbos grožį, todėl nemažą ekspresyvų pasakos įspūdį kuria aprašomojo pobūdžio tekstas.

Šiandien, kai ekologijos tema vis labiau eskaluojama, šioji pasaka įgauna kitokį didaktinį pobūdį,  tad jos svarbios idėjos, kas anuomet 1991 metais buvo tik pirštu (nu-nu-nu!) grūmojimu, šiandien iš tikrųjų tampa reikalinga mažajam skaitytojui. Knygelė iliustruota pačios autorės tapytais darbais – tokiais pat ekspresyviais kaip ir svaigūs aprašymai tik papildo vaikų literatūros visumą dailės ir raštijos medijų sąsajomis.

Jūsų Maištinga Siela

Pirkiniai: Haruki Murakami, Česlovas Milošas, Julio Cortazar, Kristina Sabaliauskaitė, Jurga Ivanauskaitė, Antonella Cilento

Sveiki,

Ir kas per velnias, kad visas spalis toks laikus? Stebuklas, kad skėtis nesulūžo, nors prieš akis tokių, kurių lietsargius nunešė vėjas, sulaužė stipinus ir kitaip „išprievartavo“ apsaugą nuo amžino lietaus, tikrai nestigo. Nepamenu jau ryto, kada eidamas į darbą, neišskleisčiau skėčio! Pasivaikščiojimai? Jau purto vien nuo minties, kad reikės išeiti į parduotuvę grietinės ar riešutų...

Bet štai neatsispyriau pagundai apsilankyti knygų išparduotuvėje. Kaip visada. Iš ten neišeinu tuščiomis. Kadangi artėja ligų sezonas, galbūt teks su kai kuriomis knygomis „padraugauti“. Dalijuosi naujais laimikiais. Tai – Jurga Ivanauskaitė ir jos „Stebuklinga spanguolė“, kuri pradinėse klasėse dar buvo įtraukta į vadovėlį, tiesiog net negalėjau pagalvoti, kad su ja aš užaugsiu, šios knygos perleidimas – dovana.

Česlovo Milošo eilėraščiai gražiai išleisti, versti tikrų profų ir tiesiog cituoti ir skaityti mažomis dozėmis, o kam čia paslaptis – dar kartais ir padulkėti lentynoje. Dieve, juk čia Milošas, kažkas aiktelėjo prie urmo ir įsidėjo į krepšį penkis egzempliorius. Aš tai nedrąsiai dar pastoviniavęs irgi įsimečiau. Taigi.

Haruki Murakami. Kur jis buvo? Kodėl visi dėl jo alpsta? Bučiuoja jo knygos viršelius? Kam tas Nobelis Šnobelis ir lažybos? Ai, gi Murakami... Prieš dešimt metų neįveikta „Avies medžioklė“ gerokai atitolino mane nuo šio autoriaus, nors kažkada „Norvegų girią“ tiesiog sukrimtau. Bandysime pirmiausia nuo apsakymų „Vyrai be moterų“ išleistu kietu fantastišku viršeliu.

Kvailiausias tikriausiai pirkinys – italų rašytojo Antonello Cilento „Lizarija, arba moteriško malonumo paslaptis“ – klaikus pavadinimas, viršelis baisus, bet taip įtraukė anotacija, kad net nebeišėmiau iš pirkinių krepšelio. Tikriausiai taip ir neteks kada perskaityti jos, blemba, kurių galų aš ją pirkau? Mat apie moters orgazmą 17 amžiaus Italijoje... Kurgi ne!

Tai tiek šįkart. Dieve, tik laimink skėčius ir užsuk debesų čiaupus!

Jūsų Maištinga Siela