Sveiki,
Priegalvio skaitinius dažnai
mėgstu nebaigti. Skaitau po pastraipą ir numetu arba prieš miegą – koks straipsnis
iš „Metai“ ir dabar – eilėje laukianti mėlynu viršeliu Vytautės Žilinskaitės
knyga paaugliams „Kintas“, kurią turu perskaityti ir pakomentuoti.
Šiandien prasisukau valdydamas
dulkes prieš šventes pro savo bibliotekos knygas ir pradėjo šiauštis plaukai:
kiek daug knygų kaupiasi (ir labai gerų!), kurių dar niekaip nesuskaitau.
Tiesiog laukia ir tikriausiai lauks dar ilgai. Bet ir yra gera naujiena – kiek daug
suskaityta per šiuos metus! Nekantrauju peržvelgti visas šiemet perskaitytas
knygas.
Visgi pagavau save simpatizuojantį
labiau neperskaitytoms knygoms, nei toms, kurias kažkada perskaičiau, tarsi „perskaityta
ir gana“, nebereikalinga, nebekelianti tiek sentimentų kaip kažkada, kai dar
galėdavau suskaičiuoti, kiek knygų esu perskaitęs. Paauglystėje netgi
susirašydavau kruopščiai į užrašų knygutę, o šiandien tai nebesvarbu. Svarbu tiesiog...
Gyventi šia diena ir jeigu įmanoma – tik su labai gera knyga!
Tomas Vaiseta "Paukščių miegas", Virginija Rimkaitė "21 a.", Mindaugas Jonas Urbonas "Dvasių urna".
Antoine de Sent-Egziupeti "Mažasis Princas", Romain Gary "Aušros pažadas", Mindaugas Jonas Urbonas "Šimtmečių melancholija".
Hannah Kent "Paskutinės apeigos", "Gerieji žmonės".
Leila Slimani "Žmogėdros sode", "Lopšinė".
Jessie Burton "Mūza", "Miniatiūristas".
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą