Sveiki,
Šiemet
Kino pavasario repertuare sudomino brutalus slovėnų filmas „Pasekmės“ (slov.
Posledice) (2018), kuris pasakoja apie jaunuolį, kuriam už smurtavimą ir reketavimą
skiriama pataisų kolonija. Režisieriui Darko Štante tai pirmasis ilgametražis
filmas, pagrįstas jo paties patyrimais panašioje kolonijoje, kur jis dirbo
prižiūrėtoju. Tokia kolonija, kuri vaizduojama filme, man labai priminė vyrų
kalėjimą, kuriame esti savitos taisyklės ir hierarchija.
Pagrindinis
veikėjas netrunka pačiam brutaliausiam kolonijos vadeivai įrodyti savo fizinę
ištvermę ir kad jis nėra koks nors pastumdėlis, todėl labai greitai iš naujoko
tampa „elitiniu“ kolonijos mažos gaujos nariu. Ir ką? Na, ir jie vienas su kitu
konkuruodami trinasi, laisvalaikiu gvelbia mašinas, reketuoja iš silpnesniųjų smulkius
pinigus, daug geria, dulkina mergas... Visas tas vaizdas, kurį perteikia
režisierius dvelkte dvelkia autentika ir realizmu, viskas taip gyva ir taip
efektingai užpildyta brutalia nusikaltėlių agresyvia energetika, kad sunku visu
tuo nepatikėti. Dar sunkiau patikėti, kad aktoriai kine beveik „žali“ ir mažai
turintys patirties, tačiau jų veidus, kaip sakė kino apžvalgininkas G. Kukta,
dar tikrai labai ilgai atsiminsime ir tuo patikėti, pažiūrėjus šią juostą,
neįmanoma. Filmas netgi šokiruojantis, jį vietomis žiūrėti nepatogu, lyg
dalyvautum kažin kokiose nusikalstamose veiklose, kurios dirgina žiūrovo jausmus
ir tai yra nuostabus efektas, nes visada laukiu filmo, kuris „smogs“!
Grįžtant
prie filmo turinio, visgi filmas LGBT turinio, kuris paneigia šiaip jau standartinius
gėjų bendravimo ir manieros įvaizdžius. Šiame filme tarp kietų bičų,
kurie lengva ranka tave gali pritrenkti lygioje vietoje, randasi tai, kas iš
esmės paneigia vaivorykštės saulės vaikus ir transvestitų šou ant aukštakulnių mitus
kaip apie standartinius spalvingus vienos lyties mylėtojus. Seksualumo įvairovė
tokia nenusakoma ribomis, kad brutalumu pritvinkusioje aplinkoje, kurioje iš
esmės vyrauja bebaimiškumas ir fizinė ištvermė, paremta konkurencingumu, filme
atrodo efektingai, nes seksualinė trauka nepriverstinė, kaip būna dažnai
filmuose, kur vaizduojamos kalėjimo sąlygomis, o sąmoningai iš dviejų
nusikaltėlių jaučiant tą pačią trauką.
Turiu
pastebėti, kad sukuriama vis daugiau tokių LGBT niuansuotų filmų, kuriuose vaizduojamas
brutalus socialinis dugnas, kas iš esmės kiek keičia požiūrį į homoseksualumo „saugias“
lokacijos vietas visuomenėje. To paties sezono Kino pavasaryje buvo rodomas ir
prancūzų filmas „Laukinis“, kuriame brutaliai ir su panašiu realizmo prieskoniu
nepatogiai, bet efektingai perteikta nuskriausto vyro prostituto istorija.
Visgi filmas „Pasekmės“ mano atmintyje išliks dar labai ilgai, nes, tam tikra
prasme, filmas tarsi šaltas dušas, kuris patvirtina, kaip mes saugiai (arba ne) gyvename
savo namuose ir sukurtuose tapatybių apvalkaluose.
Nuoroda į Kino pavasarį ČIA.
Mano
įvertinimas: 9.5/10
IMDb: 7.2
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą