Sveiki,
Prieš
ruošdamasis kaip tik skaityti rusų rašytojos Marinos Stepnovos trečią
lietuviškai pasirodžiusį romaną „Sodas“, kaip tyčia, pasirodė ir viešojoje
erdvėje Audriaus Ožalo pokalbis su mano mėgstama rašytoja. „Lazario moterys“ ir
„Italų pamokos“ buvo puikūs kūriniai. Nors galbūt pasakojimo maniera ir stilius
labiau patiko „Italų pamokos“, bet savo užmoju – „Lazario moterys“. Apie M.
Stepnovos „Sodą“ girdėjau tiek daug visokiausių atsiliepimų, kad tikriausiai
jau nebegaliu atidėlioti skaityti.
Man
ji nepaprastai šiltas žmogus, kiek skaičiau jos įvairius interviu, man visada
patiko jos gebėjimas viską perteikti tarsi sėdėtų su drauge prie kavos eilinę
dieną ir aptarinėtų savo kūrybos užkulisius. O kas begali būti įdomiau tokiuose
interviu, jeigu ne kūrybos užkulisiai? Dalijuosi interviu:
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą