Sveiki, skaitytojai,
Keliaudamas
po Vengrijos ir Austrijos regioną esu girdėjęs ne vieną pagražintą istoriją
apie XIX amžiaus Austrijos ir Vengrijos imperatorę Sisi, kuri buvo ištekėjusi
už Pranciškaus Juozapo I. Neblėstančios istorijos apie gražiausią to meto
Europos monarchę šiomis dienomis sklinda labiau kaip reklaminė etiketė su
puošniais lankstinukais, pagamintais iš reprodukcijų su jos tapytais atvaizdais.
Neseniai pasirodė lietuvių kalba keletas grožinių knygų apie Sisi gyvenimą,
tačiau viskas labai romantizuota, todėl austrų kilmės režisierė Marie Kreutzer
iš esmės ėmėsi Sisi mitą sugriauti, pavaizduodama imperatorienę keturiasdešimtmetę,
brandos amžiuje kaip liberalią maištininkę filme „Korsažas“ (angl. Corsage)
(2022), kuris Kanų kino festivalyje buvo pastebėtas ir įvertintas dėl
Liuksemburgo aktorės Vicky Krieps Sisi vaidmens pasirodymo.
Beje,
filmas tapo mūsų rudeninio kino festivalio „Scanorama“ atidarymo filmu, ten juostą
ir galėjote išvysti. Filmas, kurio dalis iš tikrųjų buvo nufilmuota
istoriniuose Vienos rūmų kiemuose, mums pasakoja apie jau visus vaikus
pagimdžiusią ir šiek tiek nuobodžiaujančią Sisi. Įrėminta kasdienių ceremonijų,
griežtos veiklos, sveikos gyvensenos bei savo tarnaičių Sisi aiškiai, kai vieši
asmenys to nemato, leidžia sau sugriauti visas išauklėtos imperatorienės etiketo
taisykles. Jausdama, kad Pranciškus turi kur kas jaunesnę meilužę, pati
leidžiasi į įvairius romantinius nuotykius, tačiau, priešingai nei viską
galinčiam imperatoriam, Sisi negali užmėgsti ilgalaikių slaptų santykių.
Galiausiai išleisdama savo vienatinį sūnų iš rūmų ir atstumta vyro, ji išgyvena
depresiją, suvokia, jog jos gyvenimas eina į saulėlydį, ji pradeda ilgą
priklausomybės nuo opioidų kelią, nusikerpa savo plaukus ir pamažu traukiasi iš
Vienos karališkųjų rūmų gyvenimo...
Visas
filmas iš esmės remiasi gan nuobodžia to meto moters imperatorės įsipareigojimu
dalyvauti ištikimai šalia savo vyro ceremonijose. Sisi laužo taisykles ir yra
vaizduojama dėl nuobodulio ir jai primestų taisyklių besikamuojanti
maištininkė. Filme ne kažin kas pavaizduota: keli meilės nuotykiai, vargani
santykiai su jaunėle dukra, keli apsilankymai beprotnamyje, atšąlantys
santykiai su vyru... Tačiau austrų režisierei to pakanka, kad papasakotų korsetu
užspaustą moters dvasinio gyvenimo nykumą ir depresijos istoriją. Sisi reikia
meilės ir laisvės, išsivaduoti iš griežtų reikalavimų, todėl aktorė Vicky
Krieps triumfuojančiai iš vidinio kuriamos veikėjos polėkio perteikia Sisi
dvasines kančias. Provokuojantis filmo plakatas su viduriniuoju pirštu tapo šio
filmo antipodu toms skrajutėms ir dirbtiniams pasakojimams apie Sisi „taisyklingą
grožį“.
Visgi
filmo tikroji vinis yra nauja pasakojimo perspektyva, naujas Sisi
neromantizuotas portretas ir pagrindinės aktorės puikus pasirodymas, tačiau
žiūrint kūrinį ima stigti įdomesnių tiesiog siužetinių vingių ir istorijų, nes
visumoje atrodo, jog Sisi istorija yra eilinių privilegijuotų moterų istorija,
kuri savo problematika atsikartoja įvairiose kitose istorijose. Filmas nei
šokiruoja, nei kažkaip kitaip papasakoja to, ko nebūtų galima įžvelgti pačia istorija
besidomintiems žmonėms. Visgi filmo pabaiga sukėlė klausimų, mat, Sisi
simboliškai pro laivo priekį nušoka į jūrą, tačiau tikrovėje ji dar gyveno iki
60 metų, kol galiausiai ją nužudė anarchistas. Aišku, filmo pabaiga labiau
simbolinė, apeliuojanti į žmogų gniuždančius įsipareigojimus, iš kurių
retsykiais nėra kito kelio pasitraukti, tik mirtis.
Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 76/100
IMDb: 6.7
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą