Labi,
Šiandien prisiminiau kultūrinę spaudą, nuo kurios retsykiais
dėl laiko stokos, o kartais ir nuovargio atitolstu (neįmanoma visko
besuskaityti). Anksčiau dažniau šeštadieniai susipirkdavau kultūrinę spaudą – „Šiaurės
Atėnus“, „Nemuną“, „Kultūros barus“ ir „Literatūrą ir meną“ – ir savaitgalio
rytas su kava lovoje būdavo ilgas. Dažnai tam lyg ir ūpo nebėra, kovido ir karo
užaštrinimo temos išstūmė, lyg ir sugriovė tam tikrą įsivaizdavimą, jog
pasaulis laikosi ant kultūros pamatų. Ne, nesilaiko, jis laikosi iš šviesuolių
idėjų pasiaukojimo, o karui kultūra nereikalinga, tačiau šiandien pagalvojau,
jog pasiilgau to ritualo ir vėl. Ne, ne dėl to, kad kultūra išgelbės pasaulį,
ne dėl to, kad dar vienas straipsnis ir interviu mane kaip nors keis ir pakeis,
bet dėl atsipalaidavimo ir lėto mintijimo. Juk šiandien visą dieną ūkanotai
graži, vėsi, vietomis darganota. Nusipelnėme rudens.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą