Filmas: "Vienuolė 2" / "The Nun II"

 Sveiki,

 

Filmo „Išvarymas“ kūrėjai kuria ne vieną atskirą siaubo frančizę, o viena iš tokių yra šį rudenį pasirodęs filmo tęsinys „Vienuolė 2“ (angl. The Nun II) (2023), kuri iškart sulaukė ganėtinai drungnų kino apžvalgų. Tiesą sakant, didelių lūkesčių nedėdamas, pramogos dėlei sužiūrėjau filmą, įsisukęs į patalus, laukdamas, kol pagaliau įjungs šildymą. Deja, šildymo teks dar palaukti, o apie „Vienuolė 2“ jau galiu kalbėti šiandien kad ir šąlančiomis kojomis.

 

Filmas pratęsia ankstesnės dalies istoriją su tais pačiais veikėjais. Greitai sužinome, kad vienuole apsimetantis monstras nebuvo sunaikintas Rumunijoje (tiesa, beveik nieko neatsimenu iš tos pirmosios filmo dalies), o įsikūnijo sesers Irenos gelbėtojo Mauricijaus kūną ir perėjo į kitą šalį. Filmas lipdomas gana vienkryptiškai, laikantis jau seniai atrastų nuoseklaus klasikinių pasakojimo būdų. Sesuo Irena vėl iškviečiama tirti vienuolės aukų, o kitoje linijoje pasakojama Mauricijaus darbo dienos vienuolyno mergaičių mokykloje, kurioje ima dėtis keisti nepaaiškinami dalykai...

 

Siužetiškai nėra iš tikrųjų ko ir analizuoti, nes filmas nieko naujo nepasiūlo. Dar vieną siaubo istoriją su labai nuspėjamais siužetiniais vingiais, tomis pačiomis siaubo idėjomis ir atmosfera, kuri tikriausiai nepasikeitusi nuo klasikinio „Egzorcisto“ laikų. Filmą stabdo ir žiūrovą verčia žiovauti  nusibodusios siaubo klišės, neišvysti bei neįdomūs ir be asmeninės, vidinės dramos veikėjai. Mergaičių mokykloje blogiukės uždaro be gailesčio jautrią ir baikščią mergaitę baisioje koplyčioje. Netgi mergaičių – gerųjų ir blogųjų – charakteriai perteikti kaip iš kokio XX amžiaus pradžios apiplyšusio vadovėlio.

 

Labai nuobodi ir sesuo Irena, kuri neturi asmeninės istorijos (ją bandoma užplombuoti banaliais kadrais apie mamą iš vaikystės žolių pievoje), o apsėstasis Mauricijus, kuris pritvinkęs seksualios darbininkų klasės jėgos ir akivaizdžiai rėžia sparną apie mokytoją, taip pat atrodo kaip iškirptas iš top modelių katalogo siaubo žanrui paįvairinti. Filmas laikosi vien ant siaubo efektų, šešėlių, apsėdimų ir baisiosios vienuolės, kuri filmo pradžioje vien savo žvilgsniu sudegino kunigą, o pabaigoje vos beišgali susidoroti su vienuole ir maža erzinančia mergiūkšte. Siaubingesnis už visą turinį lieka tik nulaižytas filmo finalas su apsikabinimais, glėbesčiavimais ir kitomis nusibodusiomis klišėmis. Jeigu šis filmas nėra prastas, tai tada tik labai prastas. Tinka absoliučiai „prie siemkių“ šiurpnakčio vakarą, nebijant pusę laiko „prachatinti“ išmaniuoju.

 

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 47/100

IMDb: 5.7

 

Jūsų Maištinga Siela