Sveiki,
Kai kurie filmas būna tokie slogūs, kad atrodo, jog į
juos atsimuši kaip į sieną. Režisierė Kelly Reichardt mums, lietuviams,
labiausiai žinoma iš Kino pavasario festivalio atidarymo filmo „Pirmoji karvė“
(2019) – pastarasis man irgi padarė nemenką įspūdį, tad ir iš naujausio darbo „Išvaizda“,
kai kur galima versti „Pasirodo“, o aš sakyčiau „Paroda“ (angl. Showing
Up) (2022), tikėjausi nemažai.
Kaip ir būdinga režisierei, ji neskuba nei šokiruoti,
nei pasakoti suktų ir painių siužetų, ji tiesiog vaizduoja, susitelkusi į
veikėją, tėkmę, tarsi žiūri, kas iš to išeis. Pagrindinė veikėja – Lizė ir ją
suvaidino Michelle Williams, neseniai įgarsinusi Britney Spears audio knygą ir
dėl to sulaukusi nemažai pagyrimo. Lizė – menininkė, ji nuomojasi iš kitos
menininkės būstą, kovoja su kasdienybės absurdiškumu (neturi karšto vandens,
negali nusiprausti), ruošiasi savo skulptūrėlių parodą. Lizės šeima visada
šalia, nors, tiesa, jų santykiai sudėtingi. Tėvai išsiskyrę, brolis turi rimtų
psichinių problemų, visi menininkai, visi nelaimingi ir užsikapstę darbais ir
problemomis. Vieną dieną Lizė pradeda rūpintis balandžiu, kurį apdraskė jos
katinas...
Filme, atrodo, nieko nevyksta. Lizė ruošiasi parodai
ir laksto paskui savo šeimos problemas. Filmas lėtas, mąslus, vaizduoja
kasdienybės tėkmę. Dėmesio centre – Lizė, kuri iš vienos pusės pervogusi iki
kaulų, sėdi per dienas savo garaže ir lipdo statulėlės. Žiūrovas stebi jos
kruopštumą, jos nuovargį, jos įsipareigojimus. Visgi Lizę įdomi kaip menininkė,
nes per ją gimsta menas, kuris vertinamas, kurios geidžia lankytojai, tačiau
kaip tas menas atsiranda? Iš tos paslikos menininkės, kuri neturi gyvenimo
džiaugsmo? Atrodo, kad Lizės niekas neįkvepia, ji beveik nesišypso. Aktorė Michelle
Williams tiesiog puikiai perteikė veikėjos kasdienybės rutiną ir niūrumą su
saikingais absurdo elementais, perteikė veikėjos dvilypumą, egoizmą ir bandymus
rūpintis kitais, o pabaigoje iš parodos išskridęs sveikas balandis – žinoma,
simbolis viso to, ką Lizė nuveikė iki parodos. Bet man tas balandis kaip koks
paties žiūrovo išlaisvinimas nuo Lizės rūpesčių, kad belieka atsidūsėti:
pagaliau baigėsi filmas!
Filmas paneigia tai, ką paprastai manome apie
menininkus t. y., kad jie gyvena pašėlusiai aistringus gyvenimus, patiria
nuotykius, kurių patirtis panaudoja savo kūrybai. Ne, šis filmas sako, kad
menininko veikla – tai beveik tas pats kanceliarinis darbas, kurį reikia nudirbti, o
menininkai susiduria su buitinėmis ir šeiminėmis problemomis, kurias sprendžia
kaip ir bet kurie kiti.
Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 85/100
IMDb: 6.4
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą