Sveiki,
Švedų filmą „Svaigulys“ (šved. Eld &
lågor) (2019), kurį galėjote pamatyti kino festivalyje Scanorama, o
vėliau ir LRT rubrikoje „Elito kinas“, yra tai, ką galima pavadinti
europietišku Holivudu, o gal netgi skandinavų Holivudu. Filmą režisavo Måns
Mårlind, kuris turėjo aiškią viziją – kontrastingai vaizduoti švedų Antrojo
pasaulinio karo išvakares t. y., dvi iš tikrųjų šalia viena kitos gyvenusias
šeimas, kurios plėtojo atrakciono parko verslą. Ši istorija paremta tikra
istorija ir vaizduoja, kaip susidarė iš priešų sąjunga ir santuoka, tačiau
filmas tiek nublizgintas, kad tikriausiai belieka tik toks istorijos
nuotrupos, pavirtusios pasaka.
Atmetus istorinius kontekstus, galima sakyti, kad
filmas kaip koks švedų „Mulen Roužas“, savitai išpuoselėtas ir spalvingas karnavalas,
koks tik begalimas kine su specialiais triukais ir kompiuterine grafika. Tokį kiną
Europoje kuria retkarčiais nebent britai, žinoma, dažnai su amerikiečių
pagalba. Filme vaizduojama meilės istorija iš esmės yra ta pati „Romeo ir
Džuljetos“ istorija. Dvi mirtinai susipriešinusios šeimos kaišioja dėl verslo
viena kitaip pagalius į ratus, o prasidėjusi Hitlerio invazija į Europą
sparčiai prastina atrakcionų verslą. Tai tarsi Kapulečių ir Montekių istorija,
kaip minėjau, perteikta „Mulen Roužo“ spalvomis, viskas labai sąlygiška r labai
dekoruota. Atrodo, jog stebime žlungantį verslą, kurį bando išsaugoti abi
šeimos, o toje tragedijoje užgimsta tarp jaunosios kartos nauja meilė. Tiesa,
sunkiai įmanoma, nes Nini serga bipolitiniu sutrikimu ir dažnai pasineria į
chronišką depresiją, o mylimojo motina primeluoja ir atitolina sūnaus laimę.
Žodžiu, tikra klasika.
Visgi, kad ir kaip bepažiūrėsi, filmas nuotaikingas,
jis laikosi dėl kruopščiai sukurto dekoratyvinio vaizdinio. Mintys, jausmai ir
net problemos perteikiamos Volto Disnėjaus spalvomis, ryškinant karnavalo
kultūrą. Svarbiausia be meilės yra ir dingstantis karo metu žmonių džiaugsmas,
šeimos verslo išsaugojimas, kai nebegali atrakcionai konkuruoti su Europą
apėmusiu siaubu. Savotiškas miuziklo „Burleska“ (2010) verslo išsaugojimo
motyvas. Visgi daug gražių filme niuansų, klišės ir lėlių namelio efektas
pasirinktas tyčia kaip forma perteikti svaiguliui t. y, visų pirma, meilės
istorijai, kuri absoliučiai teatralizuota pagal standartus.
Mano įvertinimas: 7/10
IMDb: 5.9
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą