Filmas: "Svaigulys" / "Eld & lågor" / "Swoon"

 

Sveiki,

 

Švedų filmą „Svaigulys“ (šved. Eld & lågor) (2019), kurį galėjote pamatyti kino festivalyje Scanorama, o vėliau ir LRT rubrikoje „Elito kinas“, yra tai, ką galima pavadinti europietišku Holivudu, o gal netgi skandinavų Holivudu. Filmą režisavo Måns Mårlind, kuris turėjo aiškią viziją – kontrastingai vaizduoti švedų Antrojo pasaulinio karo išvakares t. y., dvi iš tikrųjų šalia viena kitos gyvenusias šeimas, kurios plėtojo atrakciono parko verslą. Ši istorija paremta tikra istorija ir vaizduoja, kaip susidarė iš priešų sąjunga ir santuoka, tačiau filmas tiek nublizgintas, kad tikriausiai belieka tik toks istorijos nuotrupos, pavirtusios pasaka.

 

Atmetus istorinius kontekstus, galima sakyti, kad filmas kaip koks švedų „Mulen Roužas“, savitai išpuoselėtas ir spalvingas karnavalas, koks tik begalimas kine su specialiais triukais ir kompiuterine grafika. Tokį kiną Europoje kuria retkarčiais nebent britai, žinoma, dažnai su amerikiečių pagalba. Filme vaizduojama meilės istorija iš esmės yra ta pati „Romeo ir Džuljetos“ istorija. Dvi mirtinai susipriešinusios šeimos kaišioja dėl verslo viena kitaip pagalius į ratus, o prasidėjusi Hitlerio invazija į Europą sparčiai prastina atrakcionų verslą. Tai tarsi Kapulečių ir Montekių istorija, kaip minėjau, perteikta „Mulen Roužo“ spalvomis, viskas labai sąlygiška r labai dekoruota. Atrodo, jog stebime žlungantį verslą, kurį bando išsaugoti abi šeimos, o toje tragedijoje užgimsta tarp jaunosios kartos nauja meilė. Tiesa, sunkiai įmanoma, nes Nini serga bipolitiniu sutrikimu ir dažnai pasineria į chronišką depresiją, o mylimojo motina primeluoja ir atitolina sūnaus laimę. Žodžiu, tikra klasika.

 

Visgi, kad ir kaip bepažiūrėsi, filmas nuotaikingas, jis laikosi dėl kruopščiai sukurto dekoratyvinio vaizdinio. Mintys, jausmai ir net problemos perteikiamos Volto Disnėjaus spalvomis, ryškinant karnavalo kultūrą. Svarbiausia be meilės yra ir dingstantis karo metu žmonių džiaugsmas, šeimos verslo išsaugojimas, kai nebegali atrakcionai konkuruoti su Europą apėmusiu siaubu. Savotiškas miuziklo „Burleska“ (2010) verslo išsaugojimo motyvas. Visgi daug gražių filme niuansų, klišės ir lėlių namelio efektas pasirinktas tyčia kaip forma perteikti svaiguliui t. y, visų pirma, meilės istorijai, kuri absoliučiai teatralizuota pagal standartus.

 

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb: 5.9

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Patrikas 1,5" / "Patrick age 1.5"

Sveiki visi,

Pagaliau ir aš pamačiau švedų vaidybinį filmą „Patrikas 1,5“ (Patrik age 1.5) (2008 m.). Iš tikrųjų problemiška drama, bet labai miela ir šilta savo paprastumu. Iš pradžių pasakojimas glumina, nes ji rodo du jau subrendusius gėjus poroje, kurie nori įsivaikinti vaikelį ir per klaidą jiems atsiunčia ne 1,5 metų vaikelį, o 15 metų paauglį iš vaikų namų, kuris negali pakęsti gėjų ir jau turi nemažai kriminalinių nusikaltimų savo sąraše. Jis yra privestas kurį laiką gyventi su gėjų pora, kurių nė iš tolo negali ne tik kad toleruoti, bet ir pakęsti.

Man filmas patiko. Tikėjausi, kokio žemo lygio ir primityvaus filmo su prisodrintom homoerotinėm scenom ir dokumentinėm medžiagom. O filmas... jis tobulai subalansuotas. Čia ir liūdnumo, ir rimtumo, ir kasdienybės, ir subtilaus juoko. Svarbiausia – niekas neperspausta, kaip kad būna filmuose, kurie kalba apie gėjus. Ir apskritai, žavu, kad švedai, jau viena koja ties socialinėm homoseksualų teisių problemų sprendimu, kol mes apskritai dar bylinėjam dėl jų pripažinimo, filmas parodo, kiek toli pažengta Švedijos žmogaus teisių ir socialinių garantijų sintezė ir kokios plačios pažiūros į šeimos sampratą.

Iš esmės filme smagiausi yra santykiai, kaip jie atbunka, susilpnėja ir vėl susiriša dar tvirčiau. Kaip žmogus gali pasikeisti, kai esi šalia kitokių žmonių, kaip prasiplečia pasaulėžiūra ir santykis su pasauliu. Manau, kad filmas tuo ir šviesus, kad visi esame skirtingi ir visi visiems daugiau ar mažiau esame įdomūs. Smagu, kad problemiškas filmas nevirto tragiškais herojų likimais. Gal ir nusaldintas filmo finalas, bet vis tiek kažkaip po visų tų dramų mane „nuplovė“ kažkokia šviesuma, priminė kitą lesbiečių irgi puikią dramą „Vaikams viskas gerai“. Juk pagaliau žmonės ne tik susinaikina, praranda meilę, save, bet ir randa sprendimus!

Puikūs aktoriai, jaučiasi profesionalumas, neminint lietuviško kracho „Pornomelodrama“, kuri visiškai prašovė panašioje tematikoje. O ir didelio biudžeto šiam filmui nereikėjo, nereikėjo jokių efektų, tik paprastas garso takelis, išvystytas siužetas su kulminacija ir pabaiga, kalbant apie nelabai patogius visuomeninius klausimus heteroseksualiems žmonėms. Ir visgi, siūlau filmą pažiūrėti ne tik dėl tematikos, o dėl to, kad jis įdomus, geras, paprastas nepaprastume.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 65/100
IMDb: 6.9

 

Jūsų Maištinga Siela