2011 m. lapkričio 13 d., sekmadienis

Aš ne Buda, kad įveikčiau lapkritį

Sveiki visi,

Šiandien atsikėliau viduryje dienos ir pagalvojau, kad jau temsta. Atsitraukiau užuolaidos – dulksnas, purvinas lapkritis vėl pasiuntė mane ... į lovą. Paskutiniuoju metu kamuoja milžiniški skausmai ir nieko sau negaliu padaryti – naktimis nebemiegu, o rytais parpiu kaip kiaulė. Aišku, reiktų apkaltinti politiką, blogą orą, rudenį ar net Dievą, bet niekas nuo to nepasikeis. O taip norėtųsi. Paskutiniuoju metu bandau susikaupti ir patirti kažką panašaus į ramybę, bet kaip nebėra saugumo jausmo, sunku kažką iš to išgauti. Juk ne Buda visgi esu.

Nieko neveikimas yra labai didelis darbas. Laisvė yra per didelė, kad ją galima susikišti į vieną labai nepatogią, bet reikalingą vietą. Kaip sakė Nijolė Oželytė savo garsioje ir kontraversiškoje kalboje: pakelsit abiturientai sparnus, būsit ereliais, norėsit lėkt nuo tėvų, bet pamatysit, kad niekas ten, horizonte, Jūsų nelaukia išsišiepę. Laisvė yra baisus dalykas, bet nelaisvė dar baisesnis, bet, kai esi nelaisvėje, jautiesi vertingesnis, jautiesi bent per nago juodymą kažkam bent jau sąlyginai naudingas, o būti reikalingam žmogui reiškia labai daug.

Taigi, lapkritis – vėl dulksna, pilkuma, nykuma... Kaip tik lapkritis, taip visada norisi rašyti apie vargšą šunį, kažką panašaus į Biliūno Brisių, prie tvarto būdos pririštą ir nelaimingą, amžinai šlapiu dvokiančiu kailiu ir mirtinai liūdnomis akimis. Obuoliai jau kadais iš sodų surinkti, o šuo sau lūkuriuoja, o ir į svečius, į kaimo namus niekas nebeužsuka, nebent tik suplūdus sutemoms kažkas vis dar į langą senelio beldžiasi pilstuko. Liūdnasis lapkritis. Patinka ir nepatinka.

Tikiuosi šiąnakt nieko neskaudės, nieko nereikės ir gerai išsimiegosiu bendrabučio lovoje, kurioje styro devyni išlindę dratai. Turi būti budrus kaip žaltys, kad ant jų nepasismeigti. Bet kaip nors. Pasaulis dabar toks neįkvepiantis ir aš pats, tiesa, nieko gero nebedarau. Mano internetiniame portale nieko gero nebevyksta, vien tik filmai, filmai... Nieko nebeskaitau, nieko ir nenoriu, nieko nesitikiu ir nieko nebelaukiu. O kas pas Jus blogesnio? Rašykit į komentarus, pasirinkę Anoniminį skyrelį vietoj Google paskyros. Gal ir nėra jau taip nyku ir negražu. Kaip Jums šios dienos? A?

Jūsų Maištinga Siela

2 komentarai:

  1. Ooo, šlykštusis ore, ir kodėl tu taip blogai veiki žmones? Man irgi neretai užeina tie 'nieko neveikimo, tingėjimo ir nesugebėjimo atsikelt iš lovos' etapai, kuriuos aš vadinu žiauriu degradavimu. Dabar galvoju, kokia veikla norėčiau užsiimt. Kažkaip žinojimas, kad reikia keltis į paskaitas visai nekelia ūpo, o va dar kokia smagi priežastis gal padėtų.. O šiaip, tai planuoju pasidaryt mini atostogas (nusimuilint nuo keletos mokymosi dienų) ir grįžt namo, visai kaip tu, pažiūrėt filmų, filmų, filmų ir nieko neveikt..

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nereikia būt Budai, kad įveiktum lapkritį. Blogo perskaityt dar nespėjau, nes užsukau čia prieš kelias minutes, tačiau jei esi knygų mėgėjas, šiek tiek arbatos (ar kavos) ir knyga su pledu net nykiam (?) bendrabučio kambary turėtų padėt.

    Ačiū už gražią mintį apie laisvę. Nes šį blogą radau ieškodama informacijos apie Marquez knygą ,,100metų vienatvės'', o čia radau ir gražią recenziją ir puikią mintį būsimam rašiniui.

    AtsakytiPanaikinti