2011 m. lapkričio 5 d., šeštadienis

Rašymas - tai viso gyvenimo prakeiksmas

Kuo toliau, tuo labiau nekenčiu rašymo, paties proceso ir kūrybos. Gal jau nieko nebenoriu pasakyti. Ne, jau nebemoku pasakyti, o kartoti tai, kas jau pasakyta – beprasmiška. O ir rašymo prasmė – ne monolitas, ji kinta su žmogumi. Kažkada užteko rašyti sau. Dabar norėčiau parašyti kažką kitiems, bet supranti, jog niekam tai neįdomu. Kodėl? Ogi visi nori būti išgirsti, visi nori, kad būtų pritarta jų nuomonei. Visi turi kažką pasakyti, visi nori būti suprasti. Taigi, visi yra rašytojai, tik parkerio ar klaviatūros nebarškina naktimis.

O kas, jeigu pradėsiu klausytis? Tiesą sakant, jau pradėjau. Ir žmonės man tiek daug kalba ir jie tokie įdomūs. Nebepasakoju aš, nes nebegaliu rašyti savęs. Rašyti tolygu pasakoti t.y. primyktinai save investuoti komunikacijos forma į kitus. Tai savanaudiškas dalykas, o savanaudiškumas šiaip ar taip yra gerai, jis lyg variklis siekti kažkokių svajonių, ambicijų ir pan. Nebeturiu motoro – sugedo. Nieko. Ak, tiesa... aš dabar rašau... Bet nebėra jokio santykio, nes viską, ką čia ir beperskaitysite, viskas bus tuščia iš mano pusės. Jūs to nejausite, nes prasmę susikuriate patys sau, o ne prasmė sukuria jūs. Taip, filosofiniai paistalai, bet be jų jau niekur nebeįmanoma.

Kai noriu mirti – einu į prekybos centrą. Ten niekada nesinori mirti. Tos kalbos, tie dirbtini įrašai, tos spalvingos manipuliacijomis persisunkusios reklamos... pamiršti savo nuostatas ir pyktį. Imi tikėti, kad gyvenimas nors per nago juodymą yra gražus. Bet tai taip juokinga. Motoras sugriuvęs, o laikas eina į priekį, tolygų masturbuoti vietoj pimpalo pirštą. Tikriausiai tai totali laisvė. Sunki ji. Žmogus gali laisvai su raktu kambaryje pragyventi visą gyvenimą. Bet duokit žmogui gyventi užrakintam be rakto. Placebas yra didžiausia panacėja.

Ir visgi... nekenčiu rašymo. Pasmerkiau. Nusivyliau. Dar Vincas Krėvė savo „Dangaus ir žemės sūnuose“ kalbėjo Jehudos balsu, jog nusivylimas yra didžiausia gyvenimo ir žmogaus pragaištis. Tu gali keikti, būti piktas, abejoti, peikti, šmeižti ir net žudyti, bet jei esi nusivylęs – viskas, tada esi žlugęs. Rašymas yra neviltis. Geriau nerašyti, jei gali nerašyti... Parašiau ir pats negaliu patikėti, jog kad ir kaip niekinčiau rašymą, vis tiek čia ir dabar rašau. Tikriausiai man su galva negerai. Tik tokie kaip aš ir tegali būti didžiausiomis padugnėmis šioje Žemėje, kurie vieną sako, o kitą daro.

Jūsų Maištinga Siela

4 komentarai:

  1. "Kažkada aš buvau graži. Dabar tapau savimi. Anne Sexton."

    AtsakytiPanaikinti
  2. kodėl jūs sakot ,kad esat padugnė:)? aš manau tai visiška nesamonė...o jūs negalvojot, kad galbūt rašymas tai ne jūsų gyvenimo kelias???:)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Tai jeigu taip nesiseka- galbūt mano patarimas jums pasirodys kvailas,bet nesvarbu. Parašykit straipsnį "
    žudančiai intriguojančia tema", tada tikrai daugiau žmonių atkreips dėmesį. Pvz; lb įdomu skaityti literatūros kūrinių (prastų) recenzijas- kai tuos kūrinius šmeižia,kritikuoja turinį,stilių. Arba tiesiog straipsniai "aštriom" temom, juk visi nori išgirsti kažką naujo, to apie ką nedrįsta kiti šnekėti(bet aišku viską su saiku reikia daryti:).Aš įsitikinusi, jūs matėte rusų laidą "tegul šneka"-vedejas Andrėjus malachovas.. ta laida pritraukia daugybę žiūrovų, kadanigi ten įdomu,,visi tie skandalai,,aptarinėjamos tokios žiaurios temos,.. apie tuos gejuku paradus ir t.t.,aišku,ant tu geju ilgai nevažiuosi:DDDtai vat:)))mano patarimas jums--sugalvokit kokia idomia(jūs šiaip visada įdomiai rašot)tokia tema, kad galėtų skaityti visi,,(skandalinga):)))..jūs esta šaunus žmogus ir man labai patinkat- ir jeigu rimtai rašot straipsnius, nevadinkit save padugne, nes visokie durniai taip ir galvos:))Sėkmės jums didžiausios:***

    AtsakytiPanaikinti
  4. Aš kažkaip visada maniau, kad didžiausia rašytojų klaida ir yra bandyti rašyti kažkam kitam. Aš irgi rašau. Vienas labai protingas žmogelis nelabai seniai man patarė: "rašyk visada viską taip,lyg manytum, kad niekas niekada neskaitys, kad paslėpsi tas rašlevas ir viskas - tik tada bus verta skaityti". Aš jam pritariu, jei rašai su mintim, kad kažkam tai turi būti įdomu, kažkas turi skaityti, pats rašymas nebetenka prasmės, tai tarsi bandymas įtikti skaitovui. Gal dėl to Tave ir pagavo tokia krizė? Pavargai bandyti įtikti? ;]

    AtsakytiPanaikinti