Sveiki visi,
Šiandien noriu pristatyti japonų filmą „Išpažintys“
(Confessions) (Kokuhaku) (2010 m.). Žinot, nelabai esu linkęs žiūrėti japonų
kiną, tačiau, kuriuos jau pažiūriu, tais beveik niekada ir nenusiviliu. Šįkart
įvyko būtent taip. Kažkas parekomendavo japonų siaubo filmą „Išpažintys“ ir aš
vis kažkaip labai ilgai atidėliojau pažiūrėti. Bet atėjo bemiegė naktis ir
sakau, jei jau nemiegoti, tai labai tinka siaubo žanro filmas.
Žinokit, kai nieko nežinai apie filmą, tada efektas yra
nuostabus! Ir nė velnio tai ne siaubo filmas, tai pavadinčiau originaliu,
įdomiu, šokiruojančiu psichologiniu trileriu. Tenka pripažinti, kad nesu matęs
nieko panašaus. Viskas prasideda lyg ir ramiai, tačiau, kokie neįtikėtini
įvykiai klostosi tarp žiaurių, kone beveik suaugusių trylikamečių, net nukrėtė
šiurpas. Čia gan mažai smurto, palyginus su kitais japonų filmais, tačiau pati
psichologinė įtampa ir pasakojimo stilius visgi mane pribloškė. Filmo maniera
irgi gan neįprasta – atskleisti istoriją ir laikyti intrigą kaip belukštenantį
saldainių popierėlį, kol išlukšteni visus saldainius maišelyje. Viskas labai
gražiai argumentuota, nors pati istorija neįtikėtina, tačiau, kai į ją
įsijauti, nebegali sustoti lukštenęs tų saldainių.
Iš esmės filmas prikaustė prie kėdės. Daug gražių,
meniškų sulėtintų kadrų, kurie lyg ir bando nusakyti „japonišku stiliumi“
žmogaus dvasines būsenas. Pažiūrėjus filmą, sunku visgi pasakyti apie ką tas
filmas. Apie mokytojos kerštą? Apie paauglių žiaurumo problemas? Apie Japonijos
įstatymų paauglių neliečiamumą? Apie ką? Manau, kad apie viską vienu metu.
Nežinomi aktoriai leidžia susikaupti ne tiek į pačią vaidybą, kiek į pačią
istorijos tėkmę. O tėkmė tokia bauginanti, auganti iki atomazgos, gražiai
išrutuliota kompozicijos prasme, personažai irgi atskleidžiami kiekvienas iš
savo pakampių su pasaulėžiūra, problemomis, jausmais. Žinot, man tikrai patiko.
Labai patiko, kad net pats stebiuosi savimi.
Pats filmas yra apdovanotas daugelyje šalyje. Pažiūrėjus
į nominacijų sąrašus, filmas tikrai labai daug kur parodytas ir liaupsintas.
Gal ir ne pagrindo, nes po emocinio šoko kažkiek norėjosi atgaivos viskam
suvirškinti. Šiaip rekomenduoju psichologija besidomintiems žmogeliams, įtemtų
trilerių, originalesnių filmų mėgėjams.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą