Filmas: "Geležinė ledi" / "The Iron Lady"

Sveiki visi,

Šiandien yra mažytė šventė, nes pagaliau pamačiau vieną iš labai ilgai lauktų filmų – „Geležinė ledi“ (The Iron Lady) (2011 m.) Vos prieš metus, kai sužinojau, kad šio sudėtingo vaidmens griebėsi žymi amerikiečių aktorių Meryl Streep, kažkodėl pagalvojau, kad bus tikrai nupilta įvairiausiais apdovanojimais. Lietuvos spaudoje taip pat mirgėjo įvairios, kontraversiškos nuomonės apie filmą, bet visi tik kaip susitarė sakė – Meryl Streep nepakartojama. Ir ką man belieka daryti, pažiūrėjus šį filmą? Taip pat linkčioti ir klaksėti akytėmis.

Kad Meryl Streep yra nuostabi, tą žino daugelis. Neveltui 18 kartų nominuota „Oskarui“ šiais metais ji, kaip dainuoja Britney Spears „Ooops... I did it again“ (Ups, ir vėl tai padariau) pergalingai, be kompromisų, kaip pasakytų pati Thatcher, laimėjo „Auksinį gaublį“ ir „Oskarą“ – svarbiausius kino industrijoje apdovanojimus, o Meryl Streep linksniuojamas vardas jau tapo ne tik geru garantu, kad filmas bus kokybiškas, bet ir jau tikra legenda. Nežinau, kiek ji gauna honoraro, tačiau man ji viena geriausių holivudinių aktorių per visą Holivudo gyvavimo istoriją. Bet užteks liaupsių M. Streep...

„Geležinė ledi“ kažkur buvo pavadinta vidutine drama su gera vaidyba, o Didžiojoje Britanijoje pasitikta kaip ir pati Margaretos Tečer (Margaret Thatcher) asmenybė gan prieštaringai. Man asmeniškai pats žaviausias kino žanras yra biografinė drama. Gal jos ne visada laimi geriausius apdovanojimus filmų kategorijoje, bet jau aktorių šansai pasireikšti ir maksimaliai įrodyti savo talentą ir gabumus ir neabejotini. Šis filmas man „susišaukė“ su „Edit Piaf. Rožinis gyvenimas“, jo pasakojimo fabula labai jau artima, tačiau visgi „Geležinė ledi“ turi nusilenkti prieš „Rožinį gyvenimą“. Iš tikro drama kaip drama, man lyg ir viskas patiko, neblogas užpildymas, kompozicija, bet kalbant aplamai apie filmą, daugelis iš mūsų visgi kažko pasigenda ir sunku įvardyti ko. Kažkaip gal per daug akcentuojama Margaretos Tečer senatvė? Suprantu, retrospektyvinis pasakojimas dažnai pasiteisina, tačiau silpna, vieniša su savo vaiduokliais po namus besiblaškanti po didelius namus buvusi D. Britanijos premjerė pasirodė per daug sumenkinta. Aišku, filmas bandė parodyti viską nuo A iki Z, bet klausimas ar nepersistengė su ta senatve ir pernelyg dažnai „pertraukimais“ chronologijos eigoje?

Dramą visgi laikyčiau tikrai stipresne nei vidutiniška. Režisierė Phylida Lloyd labai rizikavo kurdama filmą apie itin reikšmingą asmenį ir dar politinį. Kai kuri biografinę dramą apie menininką, privalai kažkaip jį šiek tiek sumitinti, kažką išryškinti, kažką nukarpyti ir už tai niekas nepyksta. Su Margaret Tečer paveikslu taip padaryti vargu ar labai galima. O ir filme Margaret neatrodo saldus saldainiukas, kontraversiška asmenybė, kartais atrodo, kad per daug užsižaidė toje politikoje ir jaučiasi per daug galinga kitų kolegų akivaizdoje, ypač paskutiniaisiais savo valdymo metais. Darboholikė fanatikė, kuri šeimos interesus atstūmė į užkulisius ir sau prisiėmė didžios valdovės karūną, nenuostabu, kad senatvėj pakriko nervai. Bet... Iš kitos pusės ji įveikė krizę, išsprendė Argentinos klausimą ir tikrai naudingai bei drąsiai aukojosi savo šalies labui, neleisdama įsiplėksti nesantaikoms šalyje. Visgi režisierei pavyko išlaikyti Margaretos paveikslą kontraversišką, nevienspalvį – vieni gali ginti, kiti teisti.

Šiaip manau, kad filmą vis tiek vertą pažiūrėti ne tiek istorijos analitikams, bet kaip į asmenybės interpretaciją, kaip į meno kūrinį ir nepriekaištingą vaidybą! Režisierė daro šuolį. Nuo miuziklo šitaip skristi į sudėtingiausią, mano galva, žanrą ir beveik pataikyti. Niekas nėra tobulas, o meną irgi galima vertinti įvairiai, tai jau skonio reikalas. Viską vainikuoja Meryl Streep, todėl pridedu papildomą balą.

Mano įvertinimas: 9/10 
Kritikų vidurkis: 54/100
IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela