Filmas: "Jūra" / "El Mar"

Labas,

Grįžtu ir vėl į nepriklausomą kiną ir vėl į europietiško kino vėžias. Pastaruoju metu ketinu vis labiau ir labiau pasinerti į būtent šių filmų gelmes. Šįkart mano akiratyje ispanų režisieriaus Augusti Villaronga filmas „Jūra“ (El mar) (2000 m.), prašau filmo nemaišyti su kitu ispanų filmu „Jūros gelmėse“ (2004 m.). Na, A. Villogrongos filmą „Juoda duona“ (2010 m.) pristačiau dar visai neseniai, šįkart jo senesnis darbas, su kuriuo jis įsitvirtino kaip puikus režisierius ispaniško kino Olimpe. Filmas „Jūra“ savu laiku laimėjo pagrindinį prizą tarptautiniame Berlyno kino festivalyje ir buvo tikras atradimas. „Jūra“ – tai romano ekranizacija, manyčiau, smarkiai vykęs darbas, drąsus, išraiškingas, įdomus ir intriguojantis, nors vietomis (istoriniai kontekstai) jau atpažįstami ir iš „Juodos duonos“ – tolumoje pilietinio karo randai.

Jūra - filme tampa neišispildžiusių ir jau niekada nebeišsipidysiančių troškimų simbolis. 

Gaila, kad filmo nėra (ir tikriausiai, kad nebus) lietuvių kalba, tad patariu žiūrėti anglų, rusų arba originalų kalba, jei susidomėsite ir turėsite galimybių. Filmas iš tikrųjų vienas stipriausių homoseksualų tematika, nors filmas vien tuo neapsiriboja. Vaikystės trauma persekioja jaunuolius, kurie po 10 metų susitinka Maljorke, sanatorijoje, kurioje slaugomi tuberkulioze sergantys vyrai. Pagrinde veiksmas vyksta šiuose namuose, kuriame ryškėja homoseksualizmas, vienuolės aistra vaikinui, vaikino vaikinui – toks keistas ir netikėtas pusiau meilės, pusiau aistros (labai jau ispaniškai) trikampis, kurį vainikuoja religijos primetama nuodėmių baimė. Priedu dar rutuliojasi ir keršto už išnaudojimą linija, slogus kaltės jausmas. Filmas turėtų atrodyti pakankamai slogus, tačiau jame nemažai iš nuogybių, trilerinių niuansų, kraujo praliejimo. Dėl kraujo praliejimo galiu pasakyti, kad pasijutau, lyg žiūrėčiau Makbetą – vieni kitus pradeda žudyti ir, rodos, visi vieni kitiems paleis žarnas ir filmas baigsis... Bet šiaip gražiai išlaikyta drama, jaučiasi režisieriaus savas stilius, sava įtaiga, organiškumas, intriguojančios ir apgalvotos scenos, manau, neleis nuobodžiauti, o kai kada galgi net sukrės jautresnį žiūrovą savo žiaurumu ir realumu. Man šis filmas patiko, sakau, retai būna, kada ispaniškas filmas mane nuvilia.

Mano įvertinimas: 8.5/10
IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela