Sveiki visi,
Retkarčiais žvilgsnis nukrypsta į senesnį kiną, kuriame yra daug ko gero
dar nepamatytų ir neįvertintų ne tik vidutiniokų, bet ir šedevrų. Šįkart noriu
pakomentuoti žiūrovų puikiai įvertintą dramą „Kas graužia Gilbertą Greipą“
(What‘s Eating Gilbert Grape) (1993 m.). Na, filmas ganėtinai senstelėjęs –
dviejų dešimtmečių, kai pirmuosius savo karjeros žingsnelius pradeda žengti dar
labai jauni Johnny Depp ir Leonardo DiCaprio, vėliau tapsiantys tikros
šiuolaikinio kino legendos. Nežinau, kodėl nusprendžiau pažiūrėti šią juostą –
gal dėl aktorių, gal dėl gerų atsiliepimų, o gal dėl to, kad gali daugiau tokios
progos nebepasitaikyti.
Filmas nėra nei sudėtingas, nei perdėtai sentimentalus, taip, jame yra
nemažai dramatizmo, bet jis toli gražu neperspaustas, taktiškas. Gera jaunųjų
aktorių vaidyba irgi pagirtina, nors komentaruose visi giria Leonardo DiCaprio,
kuris suvaidina atsilikusio proto vaikinuką, tačiau būtent tai kine ir yra
daryti lengviausia, šįkart visas svoris ant pečių atiteko Johnny Depp‘ui,
kuriam patikėta sukurti sudėtingą atsakomybės ir sveiko proto personažą, viduje
ir išorėje besiblaškantį tarp savo vertybių, norų ir savo šeimos prioritetų. Pirmosios
meilės, bepročio brolio kvailionės, skurdus gyvenimas, darbas bankrutuojančioje
parduotuvėlyje, griūvantys namai, mamos antsvoris ir nesutarimai su paaugle
sese bei priverstinė „meilužystė“ su ištekėjusia moterimi toli gražu jaunam
vaikinukui nelengva gyvenime viską suvaldyti ir sudėlioti į savas lentynas, o
tuo labiau perteikti tą sunkumą per kadrus, tačiau manau, kad Depp‘ui tai
pavyko, gal ne stulbinamai, tačiau tikrai gerai.
Nors filmas ir apie liūdnus dalykus, tačiau čia įpaišoma ir estetinė
romantika – gamtos peizažai, pirmoji jaunystės meilė, šėlionės... Kartais pagalvodavau
– ar kartais filmas ne per ilgas? Tačiau pasižiūri, kad taip ir bėga tas kančių
ir trumpalaikių džiaugsmų kamuojamas gyvenimas, ir atrodo, viskas lyg ir
vietoje, lyg ir gerai, ir priekaištų didesnių filmui nebesurandi. Manau, kad
juosta patiks visiems to meto epinių filmų maratono gerbėjams: „Rudens legendos“,
„Forestas Gampas“, „Sidro namų taisyklės“ ir t.t. Žinoma, filmas turi savotiško
žavesio, tačiau žiūrint iš šių dienų, jame jau jaučiasi 20 metų kultūrinis ir
istorinis atotrūkis visame kame.
Mano įvertinimas: 8/10
Jūsų Maištinga Siela
Na dristu nesutikti, kad lengviausia vaidinti protiskai atsilikusi zmogu. L.Di Caprio ne truputelio neperspaude, ka labai daznai padaro kiti aktoriai. Pats filmas tikrai geras ir ji ziurint visikai uzsimirsta, kad pastatytas 1993m.
AtsakytiPanaikintiSutinku su anonimisku
AtsakytiPanaikinti