Filmas: "Košmarų skersgatvis" / "Nightmare Alley"

 

Sveiki,

Guillermo del Torro dėl daugelio priežasčių laikome vieną iškiliausių vizualiųjų dramų meistru kine. „Pano labirintas“, „Vandens forma“, „Purpurinė kalva“ ir kiti jo filmai visada sužadina tam tikrą tikrovės ir Viktorijos laiko gotiškos mišinį, primena siaubo kriminalines pasakas, sumišusias su įprastomis Holivudo dramomis. Panašius įspūdžius man sukėtė ir naujausias jo režisūrinis darbas „Košmarų skersgatvis“ (angl. Nightmare Alley) (2021), kuriam be rimtesnio pagrindimo buvo ir tebėra prognozuojama daugybe „Oskarų“ nominacijų. Nominacijų filmas gaus (ir gal net pelnys) nebent už vizualiuosius ir kostiumo dalykus, nes turinio atžvilgiu filmas kiek tuštokas.

Istorija paremta 1946 metais Amerikoje pasirodžiusiu populiariu romanu. Filmas persmelktas XX amžiaus pradžios amerikietiškos kultūrinės tradicijos. Pagrindinė to meto pramoga – keliaujantis cirkas, į kurį patenka pagrindinis veikėjas Stentonas, nužudęs ir sudeginęs tėvą su visu namu. Čia jis nesunkiai įsilieja į kolektyvą ir išmoksta cirko meno, galiausiai įsimyli ir palieka kolektyvą bei sėkmingai tampa iliuzionistu. Netrukus jam sėkmingam gyvenimo etapui lemta žlugti dėl ambicijų ir pinigų troškimo... Iš esmės turime labai mėgstamą XX amžiaus rašytojų vaizduojamo vyro, pakirdusio iš pelenų ir vėl į juos sugrįžusio istoriją, todėl visą laiką, kol žiūrėjau šį filmą, galvojau, kad šiame filme viskas jau nugrandyta iki panagių, nebėra nieko įdomaus, provokuojančio ir įtraukiančio.

Žinoma, jeigu seksime vien naratyvą ir pasiduosime siužetui, filmas teiks estetinį pasigėrėjimą, aktoriai atlieka savo charizmatiškus vaidmenis, o jų šiame filme ištisas žvaigždynas! Kiekvienas atlieka gerai nuspėjamą stilingą savo socialinį vaidmenį. Visgi prisiminiau ketvirtą „Amerikietiška siaubo istoriją“ sezoną, kuris buvo skirtas cirko temai, tad galiu pasakyti, kad šiame filme viskas ganėtinai perteikta holivudiškai švelniai. Veikėjas iš vienos pusės kelia susižavėjimą dėl tam tikro nuoširdumo ir atvirumo, o iš kitos – atpažįstame buko vyro programą ir šios istorijos baigtį. Nežinau, šis pustrečios valandos epas tapo gražus ir blizgus paviršius su žinomais siužetais, nepasiūlo daugiau nieko, tik pramogą ir tas metai iš metų nusibodusias potekstes. Ir jeigu ne aktoriai, ir ne tam tikri techniniai sprendimai, sakyčiau, kad filmas galėjo būti pastatytas ir dešimtam dešimtmety.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Knygų klubas" / "Book club"

Sveiki,

Lengvo romantinio turinio komedijos su galybe kino jau garbaus amžiaus kino legendomis darosi vis labiau populiarūs. Bet tenka pripažinti, kad jie tipažiniai, kaip antai sukviesti vienos senosios kartos kino aktorius ir papasakoti istoriją apie tai, kad ir susenus gyvenimas tęsiasi, jeigu gebi nusipirkti protezus ir turi sveikatos bei noro. Panašaus tipažo yra ir filmas „Knygų klubas“ (angl. Book Club) (2018), kuris savaime aišku, nėra apie tai, kaip moterys perskaičiusios knygas diskutuoja, jos dar ir gyvena, patiria nuotykius, neretai seksualinius, įkvėptus „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“.

Visgi nepaliaujamai stebėjausi, kiek tos moterys išgeria vyno. Jos geria visur ir visada (kaip per „Santa Barbarą“, kai veikėjai nepaliaujamai vaikščiodavo su šampano taurėmis), visą parą ir niekada nenusitašo. Be to, visi personažai pasiturintys, bet kada laisvai skrendantys lėktuvais iš miesto į miestą ir toli gražu neprimena lietuviškos realybės. Scenarijus, tiesą sakant, jau po keliolikos minučių smarkiai nuvilia – keturios moterys tarsi gyventu vienu ritmu, filmo kulminaciniai taškai, nusivylimo akimirkos erzinančiai sutampančios ir nuobodžios. Ir jeigu ne tas faktas, kad jos skaito mazochistinio sekso bestselerį ir bando iš dalies elgtis taip kaip knygos personažai, manau, kad nieko šiame filme nelieka. Nejaudina nei pagrindinės aktorės, nei jų istorijos. Romantika lėkšta, juokingų situacijų, bent jau man, buvo labai mažai.

Ko galbūt tikėjausi? Tikėjausi sudėtingesnių veikėjų gyvenimų ir pateikties. Rimtas pavadinimas šiam filmui galėjo atverti kokybišką komediją apie intelektualias moteris, kurios staiga pasidavė gyvenimo džiaugsmui (kaip, pavyzdžiui, būna W. Alleno filmuose), o išėjo nuobodi nuspėjama komedija su senų aktorių brigada, kurioms scenarijus tikriausiai buvo parašytas arba iš nostalgijos, arba iš gailesčio, nes nebegali gauti kitų vaidmenų. Verdiktas labai paprastas: jeigu galite žiūrėti kitą komediją – žiūrėkite. Aš asmeniškai labai rekomenduočiau pažiūrėti komediją „Klystkeliai“ (2004) ir palyginti su šiuo lėkštu blynu.

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 53/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kas graužia Gilbertą Greipą" / "What's Eating Gilbet Grape"

Sveiki visi,

Retkarčiais žvilgsnis nukrypsta į senesnį kiną, kuriame yra daug ko gero dar nepamatytų ir neįvertintų ne tik vidutiniokų, bet ir šedevrų. Šįkart noriu pakomentuoti žiūrovų puikiai įvertintą dramą „Kas graužia Gilbertą Greipą“ (What‘s Eating Gilbert Grape) (1993 m.). Na, filmas ganėtinai senstelėjęs – dviejų dešimtmečių, kai pirmuosius savo karjeros žingsnelius pradeda žengti dar labai jauni Johnny Depp ir Leonardo DiCaprio, vėliau tapsiantys tikros šiuolaikinio kino legendos. Nežinau, kodėl nusprendžiau pažiūrėti šią juostą – gal dėl aktorių, gal dėl gerų atsiliepimų, o gal dėl to, kad gali daugiau tokios progos nebepasitaikyti.

Filmas nėra nei sudėtingas, nei perdėtai sentimentalus, taip, jame yra nemažai dramatizmo, bet jis toli gražu neperspaustas, taktiškas. Gera jaunųjų aktorių vaidyba irgi pagirtina, nors komentaruose visi giria Leonardo DiCaprio, kuris suvaidina atsilikusio proto vaikinuką, tačiau būtent tai kine ir yra daryti lengviausia, šįkart visas svoris ant pečių atiteko Johnny Depp‘ui, kuriam patikėta sukurti sudėtingą atsakomybės ir sveiko proto personažą, viduje ir išorėje besiblaškantį tarp savo vertybių, norų ir savo šeimos prioritetų. Pirmosios meilės, bepročio brolio kvailionės, skurdus gyvenimas, darbas bankrutuojančioje parduotuvėlyje, griūvantys namai, mamos antsvoris ir nesutarimai su paaugle sese bei priverstinė „meilužystė“ su ištekėjusia moterimi toli gražu jaunam vaikinukui nelengva gyvenime viską suvaldyti ir sudėlioti į savas lentynas, o tuo labiau perteikti tą sunkumą per kadrus, tačiau manau, kad Depp‘ui tai pavyko, gal ne stulbinamai, tačiau tikrai gerai. 

Nors filmas ir apie liūdnus dalykus, tačiau čia įpaišoma ir estetinė romantika – gamtos peizažai, pirmoji jaunystės meilė, šėlionės... Kartais pagalvodavau – ar kartais filmas ne per ilgas? Tačiau pasižiūri, kad taip ir bėga tas kančių ir trumpalaikių džiaugsmų kamuojamas gyvenimas, ir atrodo, viskas lyg ir vietoje, lyg ir gerai, ir priekaištų didesnių filmui nebesurandi. Manau, kad juosta patiks visiems to meto epinių filmų maratono gerbėjams: „Rudens legendos“, „Forestas Gampas“, „Sidro namų taisyklės“ ir t.t. Žinoma, filmas turi savotiško žavesio, tačiau žiūrint iš šių dienų, jame jau jaučiasi 20 metų kultūrinis ir istorinis atotrūkis visame kame.

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela