Filmas: "Košmarų skersgatvis" / "Nightmare Alley"

 

Sveiki,

Guillermo del Torro dėl daugelio priežasčių laikome vieną iškiliausių vizualiųjų dramų meistru kine. „Pano labirintas“, „Vandens forma“, „Purpurinė kalva“ ir kiti jo filmai visada sužadina tam tikrą tikrovės ir Viktorijos laiko gotiškos mišinį, primena siaubo kriminalines pasakas, sumišusias su įprastomis Holivudo dramomis. Panašius įspūdžius man sukėtė ir naujausias jo režisūrinis darbas „Košmarų skersgatvis“ (angl. Nightmare Alley) (2021), kuriam be rimtesnio pagrindimo buvo ir tebėra prognozuojama daugybe „Oskarų“ nominacijų. Nominacijų filmas gaus (ir gal net pelnys) nebent už vizualiuosius ir kostiumo dalykus, nes turinio atžvilgiu filmas kiek tuštokas.

Istorija paremta 1946 metais Amerikoje pasirodžiusiu populiariu romanu. Filmas persmelktas XX amžiaus pradžios amerikietiškos kultūrinės tradicijos. Pagrindinė to meto pramoga – keliaujantis cirkas, į kurį patenka pagrindinis veikėjas Stentonas, nužudęs ir sudeginęs tėvą su visu namu. Čia jis nesunkiai įsilieja į kolektyvą ir išmoksta cirko meno, galiausiai įsimyli ir palieka kolektyvą bei sėkmingai tampa iliuzionistu. Netrukus jam sėkmingam gyvenimo etapui lemta žlugti dėl ambicijų ir pinigų troškimo... Iš esmės turime labai mėgstamą XX amžiaus rašytojų vaizduojamo vyro, pakirdusio iš pelenų ir vėl į juos sugrįžusio istoriją, todėl visą laiką, kol žiūrėjau šį filmą, galvojau, kad šiame filme viskas jau nugrandyta iki panagių, nebėra nieko įdomaus, provokuojančio ir įtraukiančio.

Žinoma, jeigu seksime vien naratyvą ir pasiduosime siužetui, filmas teiks estetinį pasigėrėjimą, aktoriai atlieka savo charizmatiškus vaidmenis, o jų šiame filme ištisas žvaigždynas! Kiekvienas atlieka gerai nuspėjamą stilingą savo socialinį vaidmenį. Visgi prisiminiau ketvirtą „Amerikietiška siaubo istoriją“ sezoną, kuris buvo skirtas cirko temai, tad galiu pasakyti, kad šiame filme viskas ganėtinai perteikta holivudiškai švelniai. Veikėjas iš vienos pusės kelia susižavėjimą dėl tam tikro nuoširdumo ir atvirumo, o iš kitos – atpažįstame buko vyro programą ir šios istorijos baigtį. Nežinau, šis pustrečios valandos epas tapo gražus ir blizgus paviršius su žinomais siužetais, nepasiūlo daugiau nieko, tik pramogą ir tas metai iš metų nusibodusias potekstes. Ir jeigu ne aktoriai, ir ne tam tikri techniniai sprendimai, sakyčiau, kad filmas galėjo būti pastatytas ir dešimtam dešimtmety.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pragaras" / "Brimstone"

Sveiki,

Geri filmai šalikėlyje nesimėto, tad niekada nežinai, koks „pakeleivingas“ filmas įšoks į tavo rūtų darželį. Ir kartais tikrai norisi, kad įšoktų kažkas visiškai netikėto. Šįkart taip ir nutiko – Martin Koolhoven režisuota juosta „Pragaras“ (angl. Brimstone) (2016). Niekada nebuvau susitikęs su šio olandų režisieriaus darbų, net kiek atbaidė iš pradžių vesterno įvardytas žanras, tačiau kiek šiame filme to vesterno, tiek tikriausiai kisieliuje galima aptikti degtinės – tai absoliuti Naujojo pasaulio laikų istorija su ryškiais dramos potėpiais.

Gerbiu tuos režisierius, kuriems svarbu įtaigiai papasakoti istoriją, o šis režisierius tai daryti tikrai moka, nors filmas kino kritikų kiek ir sumenkintas. Taip, nemažą klišinių dalykų galima įžvelgti, tačiau pati istorija labai žiauri, jausminga ir kiek hiperbolizuotai netikėta, bet... Tokių istorijų ir tikiuosi! Apie liežuvio netekusią jauną ir nuo mažumės žiaurumu auklėtą moterį-motiną. Laikmečio atmosfera tik iš dalies įtikina, nes akivaizdu, kad ši istorija yra dar prieš vesternų priešistorę, bet aplinkos detalės labiau primena Salemo prietarų metus, kai didžiausią valdžią vis dar turėjo fanatikai pastoriai... Viena didžiausių fanatizmo problemų ir žiaurumų yra pastoriaus potraukis savo dukrai, kuris ir trikdo žiūrovą ir leidžia mėgautis ne vien „gilios“ dramos potekstėmis, bet ir apskritai nuotykiniu žanru, nes bėganti mergaitė nuo fanatiko tėvo dar išgyvena ir pabėgėlės dramą. Pasakojimo struktūra išsidėsčiusi ne pagal chronologiją tik sustiprina gerai pasakojamos istorijos įspūdį ir primena Q. Tarantino pamėgtą pasakojimą skyriais.

Pagrindinius vaidmenis sukūrė net du „Sostų karų“ aktoriai, prie jų prisidėjo Dakota Faning bei Guy Pearce, tad nemažai žvaigždūnų neholivudiniame amplua tik dar padaro filmą įdomesnį. Nežinau, paskutiniu metu nieko gero negalėjau rekomenduoti pažįstamiems iš naujų filmų, tačiau šį išdrįsčiau pasiūlyti.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 45/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Hju Glaso legenda" / "The Revenant"

Sveiki, skaitytojai,

Ilgai lauktas meksikiečių režisieriaus filmas „Hju Glaso legenda“ (angl. The Revenant) (2015) iš tikrųjų buvo vertas dėmesio ir laukimo, nors iš kitos pusės ilgai nereikėjo laukti, režisierius stulbinamai greitai apsisuko po „Žmogus-paukštis“ (2014), kuris jam pelnė geriausio metų filmo „Oskarą“. Tiesiog produktyvus šiam unikaliam režisieriui kūrybinis metas. Tas, kas matė tokius jo šedevrus kaip „21 gramas“, „Babelis“, „Meilė – tai kalė“ ir kitus, tas žino, kokio sudėtingumo šis kino režisierius ir kaip jis rimtai ir giliai žiūri į kiną.

„The Revenant“, kurį tikriausiai reikėtų versti „Prisikėlęs“, visgi buvo nuspręsta pavadinti lietuviškai „Hju Glaso legenda“ – tiesą sakant, mūsų pavadinimų vertimai tiesiog tragiški! Visgi filmas nuostabus ir pradėjau su juo 2016 metų naują žiūrėjimo ciklą... Pasakojimas, kaip visada labai skiriasi šio režisieriaus darbuose, kaip skiriasi ir mintis bei idėja. Daug šiaurietiškų vaizdų, daug smurto, išgyvenimo įspūdžio, šalčio ir neįtikėtinos žmogaus ištvermės, pakurstytos įtūžio ir keršto. Man patiko šis filmas, nors daug kas sakys, kad filmas truputį holivudiškas, tačiau režisierius, kaip ir filme „Žmogus-paukštis“, vengė herojaus pozos vaizdavimo, turime herojų be didelių žygdarbių, už tai, kad jis sugeba išgyventi, vien tai jis mums tampa herojumi, na, ir aišku, išgelbsti iš prievartautojų indėnę, bet tai smulkmena.

Puikus atšiauraus klimato filmas apie keršto jėgą nuostabiai pasirinktoje epochoje ir gamtoje. Vienas nuostabiausių, mano akimis, šio filmo perliukų yra Leonardo DiCaprio vaidyba. Daug kas dejuoja, kad jis niekada taip ir nepelnys „Oskaro“, nes jis tiesiog Leonardo, bet kokia jo vaidyba – tiesiog nuostabi, vienas geriausių jo vaidmuo karjeroje. Šitiek sudėti ištvermės, jausmo, kančios ir skausmo į vaidmenį, tiesiog net psichologiškai pavargsti keliaudamas, sukandęs dantis kartu su filmo herojumi. Žinoma, didelis nuopelnas ir pačiam režisieriui ir operatoriams, kurie „pagavo“ tinkamą kapą, nebijojo įtikinamai ištęsti kadro, nes ne tik aštrus veiksmas, bet ir herojaus pastanga bei paprastas judesys daro stebuklus šiame filme. Tom Hardy, mano praėjusių metų atradimas, tiesiog irgi lenkiu kepurę prieš jį, kaip ir prieš Domhnall Gleeson. Įdomu, kaip seksis šiam filmui tuoj prasidėsiančiuose apdovanojimų maratonuose, nes filmas kartu su Leonardu priešaky jau nominuotas Auksiniams gaubliams.

Aš po šito filmo galiu pasakyti, kad tiesiog buvau pačiame kine ir gyvenau ne savo gyvenimą.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 75/100

IMDb: 8.3

Trumpas interviu su pagrindiniais aktoriais:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nuodėminga aistra" / "Passion"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart noriu trumpai pakomentuoti amerikiečių režisieriaus Brian De Palma paskutinį filmą „Nuodėminga aistra“ (angl. Passion) (2012). Na, šis režisierius praeityje sukūręs daugybę garsių ir visų pripažintų filmų, kurių net neišvardinsiu, nes daugelio net nesu matęs. „Nuodėminga aistra“ rodė per „Snobo kiną“, tikriausiai jei ne ta laida ir Ryčio Zemkausko komentaras, tikriausiai net nesivarginčiau žiūrėti šio filmo.

Na, šis trileris ganėtinai įdomus ir savitas. Apie moterų begalinę konkurenciją tiek viliojime, tiek versle. Tikriausiai nieko nėra blogiau nei moters kerštas, nes ji keršija paslaptingai, taktiškai, instinktyviai ir svarbiausia – ilgai mena piktą. Apie nuodėmingą aistrą keršyti, konkuruoti ir nekęsti. Šiaip filmo pati idėja nėra labai originali ir stipri – muilo operos lygio santykių pinklės, čia atrasite bendradarbes, kurios dalijasi vienu vyru ir viena apie kitą žino daug ir pradeda viena kitą žlugdyti. Taip, sakyčiau filmas muilo operos kondensatas, tik čia nėra vargšės Marijos, kuri kenčia po turtingosios padu, abi moterys daugiau ar mažiau parodo savo ragelius. Trilerio tempas gana vidutinis, yra įdomių scenų, bet pati istorija ganėtinai vidutiniška. Sakyčiau, toks pat ir visas filmas – vidutiniškas su gerai žinomomis aktorėmis Rachel McAdams ir Naoomi Rapace. Abi nudirbo visai gerą darbą, sukūrė charakteringus kontrastiškus vaidmenis. Į jas buvo ganėtinai įdomu žiūrėti, o filmas pakankamai stilingas, tačiau to grakštumo ir užtikrintos intrigos lyg ir pritrūko.

Manau, šio filmo pagrindinė blogybė ne aktorės, ne režisūra, bet siužetas, jeigu jis būtų perlipęs per muilų operos rėmus, tada trileryje būtų užsižiebusi tikra ugnis. Šiaip ar taip, vis tiek buvo įdomu žiūrėti. 

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 53/100

IMDb:5.3

Ryčio Zemkausko „Snobo naktis“ komentaras: 

Anonsas:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "1971-ieji" / "`71"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart noriu labai trumpai apie britų filmą „1971-ieji“ (angl. `71) (2014), kuris sulaukė net dviejų BAFTA (britiškų „Oskarų“) nominacijų – geriausias britiškas filmas ir geriausias debiutuojantis režisierius. Nors filmas nepelnė nė vieno BAFTO apdovanojimo, tačiau vien nominacijos, sakyčiau, daug ką reiškia. Suviliotas labai gerų atsiliepimų apie filmą ir žinant geras britiško kino tradicijas, ėmiau ir pažiūrėjau...

Nesu iš tų žmonių, kurie mėgsta karinius filmus, tiesą sakant, vengiu jų ir pasižiūriu tik labai suviliotas. Taip nutiko ir su šiuo filmu, kuris pasakoja apie Šiaurės Airijos sukilėlius prieš britus. Esu matęs ne vieną filmą apie šį itin karštą konfliktišką tašką ir kaskart filmas nepalyginamai kitoks, vis žvelgiama iš kitokių rakursų, bet visada taip pat: airiai žvelgia į britus kaip į priešus, o britai į airių sukilėlius kaip į maištininkus-chuliganus. Prisiminiau net kelis filmus, pvz.: „Šešėlių šokėja“ (2011), „Alkis“ (2008) ir kt.

Kalbant apie „1971-ieji“ negaliu nieko blogo pasakyti kaip apie filmą kūrinį. Puiki režisūra, įdomus istorinis laikotarpis, aiškūs frontai, herojai. Vizualumas ir montažas gana tiksliai atskleidžia aštunto dešimtmečio aplinkos detales. O ką jau kalbėti apie jaunąjį aktorių Jack O`Connell, kuris paskutiniuoju metu žaižaruoja sudėtingais vaidmenimis, kurie reikalauja psichologinio ir fizinio pasirengimo. Tiek šiame filme, tiek Angelinos Jolie filme „Nepalūžęs“ jis idealiai atlieka savo kaip aktoriaus darbą. 

Dabar išvardijęs beveik viską, kas filme geriausio, pasakysiu, kad filmas man nepatiko. Na, sutikite, kad būna, tikrai šitaip būna, filmas, rodos, geras, bet nepatinka tema, brutalumas, tamsūs kadrai, nuspėjama baigtis, karinis šturmas, tiesiog negali žiūrėti arba kankiniesi žiūrėdamas. Būtent, sakyčiau, šitaip nutiko ir su šiuo filmu. Būna, nepatinka geras filmas, jis tiesiog ne tau ir nieko negali padaryti, todėl mano įvertinimas susimaišė su subjektyviu požiūriu.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 79/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela