2014 m. gegužės 25 d., sekmadienis

Filmas: "Serafina" / "Seraphine"




Sveiki, kino mylėtojai,

Skubu pasidalyti įspūdžiai apie prancūzų filmą „Serafina“ (pranc. Seraphine) (2008). Filmą vienu momentu galėjote išvysti kino teatre „Skalvija“, o dabar tikriausiai tik nelegaliai. Šiaip ar taip – labai verta, nes filmas nominuotas net 7 „Cezariams“ t. y. prancūziškieji „Oskarai“ – du iš jų laimėti – tai geriausios aktorės ir geriausio filmo apdovanojimai. 

Prisipažinsiu, kad filmas iš tikrųjų maloniai mane nustebino, nes paskutiniu metu mačiau labai prastų filmų, bet tikriausiai dėl to, kad orientavausi labiau į komercinį kiną ir šiek tiek pasigedau to, ką duodavo europietiškas nepriklausomas kinas. Filmas „Serafina“ buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus, bet labai malonus perkūnas. Tai pasakojimas apie 1914 metais atrastą dailininkę Serafiną, kuri buvo neišsilavinusi valytoja, bet naktimis prie žvakių šviesos mėgo tapyti gėlių ornamentus iš savo pasidarytų dažų – kraujo, vyno, purvo, gėlių žiedų ir pan. Ją netikėtai pastebi paveikslų kolekcionierius, tačiau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas juos išskiria, tačiau Serafina tapo toliau, netgi tada, kai sproginėja bombos... 1927 metais istorija tęsiasi toliau ir kolekcionierius vėl sutinka Serafiną bei jos gerokai patobulėjusius darbus, kurie pagaliau įvertinti.



Kadrai iš filmo "Serafina".

Stebėtina biografinė istorija – neišsilavinusi, tapanti iš savo pačios atrastos technikos, turinti prigimtinį ryšį su gamta. Serafina turi psichologinių problemų, vėliau ji bus uždaryta į beprotnamį, o jos paveikslai eksponuojami Paryžiuje. Sudėtingai įdomi asmenybė, o dar įdomiau stebėti tai, kaip režisieriui pavyko nesugadinti šio prigimtinio charakterio, nuosekliai pavaizduoti dvasinius personažų parametrus. Esu nustebintas pagrindinės aktorės pasirodymu – ji nepakartojama, tokia impulsyvi, organiška, natūrali, kad nė akimirkai nesudvejosi. Autorius labai bijojo mistifikuoti, nes prisipažino, kad tokio tipažo filmai labai sudvasinti, apstatyti simboliais, metaforomis, o jam „Serafinoje“ pavyko atskleisti be mistikos prigimtinę žmogaus magiją, sukurti nuostabiai sudėtingą dvasinį žmogaus gyvenimą. Na, ir žinoma, puiki laikmečių transliacija, atmosfera ir... net nežinau, tokie filmai šiaip sau nesilaido – jį būtina pamatyti besidomintiems menu, kinu kaip puikų pavyzdį, kaip reikia kurti biografines dramas, nes tai vienas sudėtingiausių žanrų kine. Primygtinai rekomenduoju.

Mano įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis: 84/100
IMDb: 7.4


Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą