Filmas: "Kryžiaus kelias" / "Kreuzweg"

Sveiki,

Sunku kažką konkretaus ir esmingo keliais sakiniais pasakyti apie vokiečių filmą, kuris Berlyno kino festivalyje pelnė sidabrinį lokį, „Kryžiaus kelias“ (vokieč. Kreuzweg) (2014). Kuo toliau žiūriu filmus, kurie kritikuoja religiją, tuo labiau atsitraukiu nuo tos kritikos ir visumoje matau, kad religiją taip lengva kritikuoti, iššaukti, parodyti jos tamsiąsias puses. Taip yra dėl to, kad pačių religijų atstovai nėra garsiai linkę pripažinti savo klaidų.

Yra ne vienas ir ne du filmai, kurie vaizduoja mergaičių savotišką kankinimą vardan religinio išganymo. Šis filmas pastatytas pagal Jėzaus Kristaus stacijas t. y. jo kryžiaus nešimo ir prikalimo istorija, tik šįkart savotišką nematomą kryžių neša paauglė, spaudžiama būti atvira ir klusti kunigo bei šiukščiosios motinos. Iš tikrųjų filmas itin menko biudžeto, tačiau jo scenos, kurios nufilmuotos be pertraukų vienu ypu, paveikios emociškai ir dviprasmiškai. Pagrindiniame lygmenyje mes matome buką ir krikščioniškas vertybes paneigiančią šeimos santykių tragediją, o gelmėje mes matome tikėjimo ir religijos savotišką kovą. Ir iš tikrųjų, galima diskutuoti, kas privedė paauglę prie tragedijos? Ar jos vidinis tikėjimas, tas tyras priartėjimas prie Dievo, kai net ligos patale ji leidžiasi liečiama ir guodžiama tik tų, kurie tiki į Dievą? O gal čia tikėjimas nieko dėtas, dėtas religinis šiurkštus auklėjimas ir spaudimas, stokojantis meilės? Filme kur baigiasi religija ir prasideda tikėjimas praktiškai paliekama intuityviam žiūrovui išsiaiškinti, o vienareikšmiško atsakymo nėra. 

Bet kokiu atveju, manau, filmą galima sieti ir su propagandos galia. Tereikia jauną ir mažą žmogų auginti tam tikroje propagandinėje terpėje ir jis taps idėjų užvaldytas, kad net patikės savo misija – argi ne taip dabar patriotiškumas diegiamas Rusijos mokyklose? Su ginklu ir didingos tautos istorijos priminimais. Ar lygiai taip pat ir filmo mergaitė, priveikta spaudimo kančios, patiki pačia tikėjimo galia, nesuvokdama tikrosios tikėjimo galios? Nejučia prisiminiau vėl šokiruojantį ispanų filmą „Kamino“ (2008), kai dukrai į galvą buvo kone su pagaliu kalama iki paskutinio atodūsio, atsiduoti Dievo valiai, o paraidžiui išvertus – motinos troškimui matyti dukrą šventąja. „Kryžiaus kelias“ motina taip pat apsėsta savų troškimų, kurie kruopščiai uždangstyti religinėmis dogmomis, tačiau iš kur tas šiurkštumas ir reiklumas? Iš to paties, sakyčiau, neteisingo religijos „panaudojimo“ tikėjimui stiprinti.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela