Filmas: "Šėtono vaikas" / "The Boy"

Sveiki,

Yra kino režisierių, kurie yra užsispyrę kaip avinai, kai jiems nesiseka, jie vis tiek atkakliai eina tuo pačiu keliu. Tą galėčiau pasakyti ir apie žavųjį režisierių William Brent Bell‘ą, kuris po triuškinamos nesėkmės siaubo filmo nišoje pristatęs „Šėtonas Manyje“ (2012) vis tiek neatlyžta ir kuria siaubo filmus vieną po kito. Šįkart pažiūrėjau dar vieną jo darbą „Šėtono vaikas“ (angl. The Boy) (2016). Nors žinojau, kad nieko lyg ir gero negalima tikėtis, tačiau kažkaip mane traukia prasti okultiniai filmai su dideliais gergšiančiais britiškais namais ir paslaptingomis istorijomis – čia tikriausiai nepaprastas filmo „Kiti“ (2001) ilgesys.

Gerai, pripažįstu, kad „Šėtono vaikas“ nėra prasčiausias režisieriaus darbas. Pradžia filmo išties intriguoja ir kelia bemaž keistą nepatogumą – kaip šitaip garbūs aristokratai gali elgtis su lėle? Žinoma, vaizduotė jau užbėga už akių ir brėžiamas daugmaž nuspėjamas siužetas, kuris daugiau ar mažiau pasitvirtina. Režisierius naudojasi tomis universaliomis siaubo filmo struktūromis – naujas žmogus naujoje aplinkoje, kaip įprasta, dideliame senoviniame name, iš veikėjų trykšta skepticizmas, galiausiai intensyvėjantys paranormalūs reiškiniai, kai jau nebegalima meluoti net sau pačiam. Bandyta išgauti kažkokio savito kolorito, dvasios, tačiau visgi, pripažinkime, režisieriui nepavyko to padaryti. Geros siužetinės idėjos tapo atsikartojančių filmų idėjų miksais – truputis ano, truputis šio ir filmas išėjo tik toks, kurį visai mielai galima pasižiūrėti nieko ypatingą vakarą, daug nesitikint, nenusiviliant, tačiau įprastam siaubo žanro nepasotinam žiūrovui reikia kur kas daugiau, nei jau nuspėjamos istorijos.

Tiesa, žiūrėdamas filmą visgi aikčiojau. Ne iš siaubo, o dėl begalės nelogiškų ir nepaaiškinamų dalykų filmo veikėjuose. Kam berniuko tėvams žudytis? Kam jiems slėpti sūnų ir žaisti tą kvailą lėlės žaidimą, atsiprašinėjant naujosios auklės? Sutrūkinėję loginiai ryšiai scenarijuje, lyg parašyti tam, kad reikia kažkur veikėjus padėti, tad įmeskime juos į jūrą. Trūko loginio aiškumo ir argumentų. Ir visgi, kaip sunku sukurti šiais laikais gerą siaubo filmą, surasti savitą pasakojimo stilių ir žiūros tašką, kad žiūrovas  liktų patenkintas, besiilgėdamas siaubo kino klasikos.

P. S. Filmo lietuviškas pavadinimas itin nevykęs, kadangi satanizmo šiame filme, ar užuominą į šėtoną - nė kvapo.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela