Filmas: "Prieglauda" / "El Orfanato"

Sveiki,

Tikriausiai vienas mėgstamiausių ispaniško siaubo filmų po „Pano labirinto“ ir „Kiti“ yra „Prieglauda“ (ispan. El Orfanato) (2007), kadaise regėtas kino teatre ir palikęs itin gerus prisiminimus. Po šitiek laiko kažkodėl nusprendžiau vėlei jį pažiūrėti. Nesu linkęs žiūrėti filmus antrą kartą, vis norisi pamatyti kažką naujo ir neregėto, ir tik išskirtinius filmus ryžtuosi susigrąžinti, vedamas keistų nostalgijų...

Po antro seanso kažkaip šiek tiek atlyžau. Nepaisant visko, filmas vis vien labai geras ir vykęs. Keli smarkūs kadrai netgi priverčia krūptelti, šįkart dėl forsuojančių ir staigių garso efektų. Istorija pasakoja apie didžiuliame name buvusią našlaičių prieglaudą, kurią vėl bando atidaryti kūdikio negalinti susilaukti moteris su vyru. Vedama nostalgijos, ji stebisi savo sūnaus pasakojimais apie nematomus draugus, kol vieną gražią dieną sūnus dingsta... Manau, kad „Prieglauda“ yra puikus siaubo ir trilerio filmo pavyzdys, kada nebanaliai pavyksta išgauti tai, ko taip gurmanai ilgėsi siaubo žanruose – tą ypatingą atmosferą, kur suteka mistika, siaubas ir pasaka. „Prieglaudoje“ išvien eina motinos skausmas ir atskira šiurpi prieglaudos paslaptis, kur viskas šiek tiek nenuspėjama, bet pajaučiama intuityviai.

Belen Rueda – viena mėgstamiausių ispanų aktorių, gaila, kad su ja filmai pasiekia taip retai, nors pati aktorė irgi nėra produktyvi, tačiau jai labai tinka vaidinti tokio tipažo filmuose. Apskritai tai sodrios atmosferos filmas su stipriu ir daugialypiai išvystytu scenarijumi, kuris įgyvendintas puikiai kinometografiškai. Gal jau antrą kartą žiūrint, kad ir po devynerių metų pertraukos, jau nebepadarė tokį stiprų įspūdį, tačiau, manau, kad tai vienas geriausių tokio žanro filmų, skaičiuojant nuo 2000 metų. Smarkiai rekomenduoju tiems, kurie atranda save kai gurmaną, nes nepaisant visko, filmas dar išlaiko ir pramoginio kino intrigą.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela