Sveiki, skaitytojai,
Tikriausiai daugelis
mokykloje skaitėte arba bent miegodami viena ausimi girdėjote apie Antikos
tragedijų rašytojo Sofoklio dramą „Antigonė“, kuris yra privalomas programinis
kūrinys. „Antigonė“ yra sukurta begalės spektaklių su pačiomis įvairiausiomis
interpretacijomis, na, o kino pasaulyje kol kas ryškiausia ekranizacija tebėra
graikų režisieriaus Yorgos Tzavellas „Antigonė“
(graik. Antigone) (1961). Senas,
nespalvotas pastatymas, kuris gali šiek tiek atbaidyti tik spalvotą kiną
mėgstančius žiūrovus.
Na, turime ką turime,
norisi pasakyti, kad lyg ir nieko gero, bet ir nieko blogo. Kol kas „Antigonės“
didesnių ekranizacijų neturime, yra pasirodęs ne vienas smulkus televizinis
filmas, tačiau ryškesnį panoraminį vaizdą pamatysite žiūrėdami šią versiją. Kino
kritikai visgi buvo nepalankūs šiai „Antigonės“ versijai ir turiu visiškai
sutikti, kad filmas išties prastas, mažo biudžeto ir tuščiaviduris. Yra ir gerų
dalykų, pvz., režisierius nuosekliai konstruoja filmą pagal Sofoklio pjesės
kanonus – įvykiai „copy paste“, išlaikytas senasis Sofoklis, stoiškumas,
jaučiama didaktika ir noras perteikti ir pamokslauti visuomenei. Filmas
prasideda, kaip ir dramoje, seserų Antigonės ir Ismenės susitikimu rūmų kieme,
kur paskelbiama, jog valdovas Kreontas vieną iš jų brolį Eteoklį palaidojo
pagal papročius, o Poleneiką uždraudė liesti, paliko šunims draskyti. Antigonė
bando įkalbėti sesę prisidėti prie jos ir palaidoti, nepaisant Kreono įsakymo
ir ryžtis žūti, tačiau nuolankiai vykdyti dievų valią... Žodžiu, per penkias
minutes mums išaiškėja viso filmo įvykių eiga, todėl darosi nuobodu, žinomos
visos mirtys ir finišas, o kaip kitaip dar gali nutikti antikinėje tragedijoje?
Kur filmo „negerumas“? Jokio
noro interpretuoti, todėl atrodo labai statiškas, netikras, netgi
vaikščiojantys aplink kareiviai, regis, tampa dekoracijomis, kai vaikšto, žino
savo judėjimo trajektorijas. Kvepia pigiu filmu, kur nėra režisūrinio įdirbio
ir savito žiūros taško, o ką jau sakyti apie tai, kad išlaikyta Sofoklio pjesės
žodžiai, kurie yra parašyti pagal tam tikrą metrą ir skamba senoviška poetine
kalba, kas dar labiau daro filmą labiau ne filmu, o teatru, veikėjai stoiški,
teatrališki, nors visai neseniai pastatytas „Makbetas“ su M. Cotillard ir M.
Fassbender taip pat lyg ir laikėsi tikslumo ir išlaikė Šekspyro kalbą, tačiau
režisierius turėjo savo žiūros tašką. Tuokart graikiškoji „Antigonė“ atrodo kostiumų
karkasas, todėl labai tiks mokiniams, kurie nemėgsta skaityti pačios pjesės,
tačiau siurbia vaizdus... Tik koją gali pakišti savitai rikiuota kalba.
Mano
įvertinimas: 2/10
IMDb: 7.2
Visą filmą su anglų
subtitrais galite pažiūrėti čia:
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą