Filmas: "Skustuvo ašmenys" / "Sling Blade"

Sveiki, skaitytojai ir kino mėgėjai,

Yra tokių filmų, kurių tikriausiai neverta praleisti net tada, kai nuo jų pasirodymo praeina ir 20 metų. Apie filmą „Skustuvo ašmenys“ (angl. Sling Blade) (1996) tą ir būtų galima pasakyti. Tikriausiai nestebina, kad juosta prisikasė prie „Oskaro“ ir pelnė už geriausiai adaptuotą scenarijų, kiek stebina, jog tą scenarijų adaptavo Billy Bob Thornton – aktorius, suvaidinęs pagrindinį veikėją Karlą, adaptavęs scenarijų ir dar režisavęs. 

Filme išties daug darbo, tačiau kartu šio filmo sėkmė lyg iš mano pozicijos nestebintų. Kad ir koks atrodytų scenarijus originalus, tačiau jis, mano akimis, nešviežias. Jau iki „Skustuvo ašmenų“ turėjome ir „Lietaus žmogų“, ir „Mirtininkas eina“, ir „Tobulas pasaulis“, ir „Forestas Gampas“ ir kitus filmus, kurių vienokius ar kitokius elementus būtų galima nesunkiai atpažinti ir šioje dramoje. Bet tikriausiai ne kitų filmų elementai, kiek gana tipinė lėta, vangoka, kone filosofiškai manieringa drama, kuri retsykiais iš buitinių konfliktų ir socialinių stigmų primena meditatyvųjį kiną. Toks kinas apskritai būdingas dešimto dešimtmečio didžiajam kinui, kur dėmesio centre atsiduria koks nors ypatingas asmuo (neretai turintis vienokių ar kitokių sutrikimų) ir būtinai koks nors kriminalinis įvykis, kuris nulemia veikėjų moralinių ir dvasinių nuostatų atsiskleidimą. Nebūtinai teigiamą. 

Iš esmės filmas lyg ir „tipinis“, tačiau režisieriui ir aktoriui pavyko, rodos, šis tas daugiau. Pasiekti kažin kokią filosofinę gelmę – vaiko ir sutrikusio intelekto žmogaus pasikalbėjimai ne lyg prigysta „Mažojo princo“ metaforoms ir simboliams, o čia tap pat – brutalūs socialinio dugno buitiniai konfliktai: kasdieniški, absurdiški, nuzulinti. Visgi šis aktorius nuostabus ir nuostabus jo vaidmuo – įtikina, verčia suklusti dialogai ir monologai, sukelia socialinės atskirties ir rizikos baimę t. y. atrodo, kad veikėjui nuolat gresia pavojus, kad kas nors iš jo skaudžiai išsityčios arba sumuš. 

Visgi ši istorija, kad ir kokia ji būtu angažuota režisūrinė prasme dešimto dešimtmečio pasakojimo manieromis, visgi tampa įdomiu reginiu ir nemenkais apmąstymais apie teisingumo ir sąžiningumo sampratą. Juk šiaip ar taip ne tiek jau daug ir bežiūrime šio laikotarpio kino, o jeigu žiūrime, tai kodėl negali repertuaras būti toks perliukas, kaip šis?

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 84/100

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela