Sveiki,
Šiandien mirė Leonidas
Donskis. Prieš daugel metų buvau atsidūręs visai šalia. Tai buvo Vilniaus knygų
mugė. Kažkokia pusiau valgyklos salė, kurioje užsisakę kavos su draugais
ilsinome kojas, o prie gretimo stalo Leonidas Donskis kažką aiškino ir dėstė
įvairiausio plauko žmonėms. Palinkęs kažkuris iš draugų man sako:
– Žiūrėk, čia gi Donskis!
– Kas tas Donskis? –
beveik vyptelėjau.
Nepažinojau. Apskritai jo
net nežinojau, bet atsisukau pasižiūrėti.
Knygų mugės stalelis buvo
panašus į Jėzaus Kristaus paskutinę vakarienę. Žinoma, Leonidas – viduryje,
visi kiti (kaip Leonardo da Vinčio paveiksle), palinkę klausėsi jo aiškinimo.
Tąkart man tas Dosnkis buvęs nebuvęs, tačiau vėliau...
... vėliau, po visų
Europos Parlamentų, knygų, šimtų straipsnių, televizinių laidų ir net (OMG!)
Donskis iš tikrųjų net mane priėmė Facebook‘e į draugus. Paskutiniuosius metus
skaitydavau jo ilgus „postus“ ir semdavausi kažin kokių dorai sukramtytų idėjų.
Leonidiškų idėjų. Net vardas man asocijuojasi kažin kodėl su Antikos
filosofais. Taigi.
Šiandien darbe sužinojau,
kad Leonido Donskio nebėra. Nebėra doro ir idėjinio žmogaus. Mirė neįtikėtinoje
vietoje – Vilniaus oro uoste. Sako, jo širdis. Pamaniau pirmiausia ne apie tai,
kad niekada nebeskaitysiu jo įrašų Facebooke, bet apie doro žmogaus mirimo
vietą. Karma? Matrica? Gyvenimo programa? Ženklas? Kažkieno kelionių pradžia,
kažkieno pabaiga – oro uostas. Jei rašyčiau kokį apsakymą, visai būtų įdomu parašyti
apie tai, kaip Donskis gyvena toliau oro uoste, kaip jis stebi gyvuosius,
apmąsto besikeičiantį laiką, kaip tauta sutinka olimpiečius, kaip emigruoja
bėdų prispausti tautiečiai... Vaiduoklis, įkalintas kelionių sankryžoje. Tik
pamanykit, oro uoste. Liks kaip skersvėjų filosofas. Liks Leonidas.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą