Sveiki, skaitytojai ir
kino mėgėjai,
Yra tokių filmų, kurių
tikriausiai neverta praleisti net tada, kai nuo jų pasirodymo praeina ir 20
metų. Apie filmą „Skustuvo ašmenys“
(angl. Sling Blade) (1996) tą ir būtų
galima pasakyti. Tikriausiai nestebina, kad juosta prisikasė prie „Oskaro“ ir
pelnė už geriausiai adaptuotą scenarijų, kiek stebina, jog tą scenarijų
adaptavo Billy Bob Thornton – aktorius, suvaidinęs pagrindinį veikėją Karlą,
adaptavęs scenarijų ir dar režisavęs.
Filme išties daug darbo,
tačiau kartu šio filmo sėkmė lyg iš mano pozicijos nestebintų. Kad ir koks
atrodytų scenarijus originalus, tačiau jis, mano akimis, nešviežias. Jau iki „Skustuvo
ašmenų“ turėjome ir „Lietaus žmogų“, ir „Mirtininkas eina“, ir „Tobulas
pasaulis“, ir „Forestas Gampas“ ir kitus filmus, kurių vienokius ar kitokius
elementus būtų galima nesunkiai atpažinti ir šioje dramoje. Bet tikriausiai ne
kitų filmų elementai, kiek gana tipinė lėta, vangoka, kone filosofiškai
manieringa drama, kuri retsykiais iš buitinių konfliktų ir socialinių stigmų
primena meditatyvųjį kiną. Toks kinas apskritai būdingas dešimto dešimtmečio
didžiajam kinui, kur dėmesio centre atsiduria koks nors ypatingas asmuo
(neretai turintis vienokių ar kitokių sutrikimų) ir būtinai koks nors
kriminalinis įvykis, kuris nulemia veikėjų moralinių ir dvasinių nuostatų
atsiskleidimą. Nebūtinai teigiamą.
Iš esmės filmas lyg ir „tipinis“,
tačiau režisieriui ir aktoriui pavyko, rodos, šis tas daugiau. Pasiekti kažin
kokią filosofinę gelmę – vaiko ir sutrikusio intelekto žmogaus pasikalbėjimai
ne lyg prigysta „Mažojo princo“ metaforoms ir simboliams, o čia tap pat –
brutalūs socialinio dugno buitiniai konfliktai: kasdieniški, absurdiški,
nuzulinti. Visgi šis aktorius nuostabus ir nuostabus jo vaidmuo – įtikina,
verčia suklusti dialogai ir monologai, sukelia socialinės atskirties ir rizikos
baimę t. y. atrodo, kad veikėjui nuolat gresia pavojus, kad kas nors iš jo
skaudžiai išsityčios arba sumuš.
Visgi ši istorija, kad ir
kokia ji būtu angažuota režisūrinė prasme dešimto dešimtmečio pasakojimo
manieromis, visgi tampa įdomiu reginiu ir nemenkais apmąstymais apie teisingumo
ir sąžiningumo sampratą. Juk šiaip ar taip ne tiek jau daug ir bežiūrime šio
laikotarpio kino, o jeigu žiūrime, tai kodėl negali repertuaras būti toks
perliukas, kaip šis?
Mano
įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 84/100
IMDb: 8.0
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą