Sveiki,
Tikriausiai daugelis
užkietėjusių kinomanų žino kanadiečių režisierių Jean-Marc Vallee, kuris
režisavo tokias įsimintinas kino juostas kaip „Praradimas“ (2015), „Dalaso
klubas“ (2013), „Laukinė“ (2014), „C.R.A.Z.Y“ (2005) ir „Cafe de Flor“ (2011),
daugelis iš jų rodyti per įvairius kino festivalius Lietuvoje. Išties buvo
smalsu, ką jis gali nuveikti su jau „prisijaukinta“ ankstesniuose projektuose
Reese Witherspoon, talentingąja Nicole Kidman bei ant mielių išaugusią
šarmingąja Shailene Woodley? O dar kai pamačiau Alexander Skarsgard pavardę,
pamaniau, kad pažiūrėti mini serialą „Nekaltas
melas“ (angl. Big Little Lies)
tampa kaip ir privaloma, juolab, kad itin mėgstu sudėtingas
dramines-psichologines dramas.
Serialas norėtųsi to
nesakyti, bet visgi pasakysiu – moteriškas, nes pasakojama detektyvinė psichologinių
traumų raizgalynė iš trijų skirtingo amžiaus moterų perspektyvos. Kadangi centre
– moterys, daugelis vyriškos lyties žiūrovų bus tikriausiai linkę atmesti ir
nurašyti serialą. Tebūnie, juk čia tiek mažai atviro smurto, kuris realizuotų
vyrišką kovinį susidomėjimą, tačiau smurto vis tiek seriale per akis.
Trijų moterų likimai
pateikiami fragmentiškai, kurpiant detektyvinę parabolę nuo pat pirmosios
serijos – kažkas netolimoje ateityje įvyko, įsiterpia aplinkinių liudijimai,
bet pagrindinė istorija visgi pasakojama iki to lemtingo įvykio, kuriame,
sakyčiau, pavaizduojama vis labiau panaši lietuviška super mamyčių kasdienybę:
didelė šeimyninė konkurencija, nuolatinis šokinėjimas apie mokyklą, skundai,
šmeižtas, apkalbos, pasipiktinimai ir netgi grasinimai. Tas pasaulis pakankamai
atpažįstamas tų mamyčių, kurios iš kailio neriasi, kad jų lepunėliai, bundutės,
paukšteliai kristų ant pagalvėlių, išvengiant bet kokio streso. Išties tokios
mamytės netgi siutina, tačiau „Nekaltas melas“ lyg ir leidžia žvilgtelėti, kas
už to netikro tobulumo slypi – smurtas šeimoje, neišsipildžiusių svajonių
lūkesčiai, stresas, žlugusios santuokos ir visa tai, ką dažniausiai tokios
mamytės nutyli, varstydamos mokyklos duris ir reikalaudamos veikiau sau, o ne
vaikams dėmesio.
Trijų moterų paveikslai
išvysti gana skirtingomis kryptimis. Jaunoji mamytė, patyrusi praeityje išprievartavimą,
ieško savo užpuoliko ir trokšta atkeršyti. Ją suvaidina Shailene Woodley, kuri
tikriausiai visgi mažiausiai iš tikrųjų veteranių buvo įdomiausia. Gal tiesiog
pritrūko patirties, nes aktorė lyg ir per jauna tokiam vaidmeniui. Reese
Witherspoon atliko Medeleinos vaidmenį ir, sakyčiau, jeigu dėl josios įtaigumo
abejonių lyg ir nekyla, tačiau vaidmuo vis tiek atrodo Reese tipažinis – maža,
smulki plepi bobelė, kuri visus erzina savo tauškalais ir pretenzingumu. Aišku,
serijoms artėjant link pabaigos, ji „sužydi“ sudėtingumu savo meilės
trikampiais ir pasirodo ne tokia paviršutiniška.
Pagrindinės serialo "Nekaltas melas" aktorės.
Medeleinės šeima.
Serialas sukurtas pagal "Nekaltas melas" knygą, kuri buvo tapusi bestseleriu.
Kadras iš serialo.
Serialai vyrai irgi atliko svarbius vaidmenis.
Sudėtingiausias vaidmuo
atiteko dramų meistrei Nicole Kidman, kuri tikriausiai labiausiai ir krito savo
įtaigumu į akis. Ir visai ne dėl to, kad tai Nicole Kidman, kai rodos, menkomis
vidinės galios pastangomis, pernelyg nesidraskydama perteikia apgaulingą
personažo vidinį susipriešinimą – namuose terorizuojama vyro meluoja sau, kad
ji nėra auka ir visa tai kyla iš santuokinio susipriešinimo. Visos scenos su N.
Kidman kėlė didžiausią įtampą ir pati aktorė prasitarė, kad daug nervų įdėjo į
tas prievartos scenas ir visą jų „blogį“ parsinešdavo namo, kad netgi sviedė
akmenį į viešbučio langą, kuriame buvo apsistojusi. (Jos vaidmuo šiek tiek
priminė kitą kadaise kine atliktą irgi sudėtingą vaidmenį „Triušio urvas“). Ir
tas priėjimas prie Celestės vaidmens buvo visokeriopai pavykęs ir stiprus, kad,
manau, aktorė nusipelnė bent jau nominacijos į prestižinius apdovanojimus.
Apskritai kalbant, rodos,
serialas nesistengia pernelyg atitikti šiuolaikinių serialų pozicijų – būtinai pateikti
itin originalias ir netikėtas idėjas, iššokti aukščiau bambos ir nesilaiko
žvėriško tempo, bet rodos pasakoja paprastą istoriją, kone vidutinės dramos
pasakojimą, todėl nemažai įvykių galima numatyti į priekį, bet tikriausiai
serialas laikosi ne siužetiškų vingrybių, kiek ant vienos finalinės
kriminalinės atomazgos bei viso to psichologinio sumišimo perteikimo gylio,
kurį demonstruoja pagrindiniai aktoriai.
Serialas kviečia
prisiminti tai, kas žmogiška, kas vyksta kasdien – ta gyvenimiška stresą kelianti
įtampa, regis, nešokiruojanti, bet turinti nepaprastai daug traumuojančių
svertų, pradedant vaikais ir baigiant kiekvieno iš mūsų dvasine pusiausvyra. Regis,
serialas apie plepančias mamytes užgriebė kur kas daugiau. Užgriebė tai, kad
mes vardan iliuzijų aukojame dvasios ir harmonijos sąskaitą – laimę ir saugumą.
Tai tikriausiai ir būtų tas nekaltas melas, kai patys sau apsimetinėjame
laimingais, nes bijome tikrosios tiesos.
O ką vyrams? Ir vėl jie
kiaulės seriale? Ir vėl serialas apie stiprias moteris? Kas kaip pažiūrės,
tačiau siūlyčiau įsijausti vyrams ir į moters pasaulius, tad nebereikės
juokauti: ko nori moterys, kad jos pačios nežino ko nori. Už tų visų istorijų
apie moteris, šiame seriale yra palikta vietos ir suluošintiems vyrams, tik jų
istorijos kiek kitokios. Būtų kada įdomu pamatyti panašų mini serialą, kuris
pasakotų visa tai iš vyriškos perspektyvos.
P. S. Tiesa, antrojo
sezono nesitikėkite, šis projektas apsiribojo tik vieninteliu sezonu.
„Nekalto melo“ anonsas:
Aktoriai kalba apie darbą
seriale „Nekaltas melas“.
Jūsų Maištinga Siela