Filmas: "Mauritanietis" / "The Mauritanian"

 Sveiki,

 

Kai prieš daugel metų pamačiau dokumentinį filmą „Kelias į Guantanamą“ (2006), buvau išmaudytas šaltu dušu. Toji dokumentuota istorija, kaip vienas indų vaikinukas tiesiog iš gatvės pateko į baisiausią kalinių kankinimų kalėjimą, nes buvo apkaltintas neteisingai Rugsėjo 11-osios terorizmu, mane labai sukrėtė. JAV vyriausybei tuokart reikėjo įgyvendinti Džordžo Bušo šūkį „Už tai tikrais kas nors sumokės“. Ir sumokėjo daug nekaltų žmonų, didžioji dalis iš jų – islamistai, pagrobti ir paversti kaliniais be teisės prabilti. Pasirodo, kad tai ne vienintelė tokia istorija. Štai Mohamedou Ould Slahi taip pat buvo sulaikytas ir įkalintas liūdnai pagarsėjusiame Guantanamoje. Filmas „Mauritanietis“ (angl. The Mauritanian) (2021) pasakoja jo kraupią įkalinimo ir išsivadavimo istoriją, kuri tęsėsi daugiau nei 13 metų. Vyras į laisvę, nieko nepadaręs, išėjo tik 2016 metais. Iš jo laiškų išleista knyga, kuri tapo ne tik bestseleriu, bet ir padėjo atskleisti baisius JAV vyriausybės ir armijos politinius manevrus, kankinimų ir palaužimo sistemą.

 

Kaskart žiūrėdamas tokį filmą ar serialą, kuris smarkiai dokumentuotas, ieškau ryšio su matytomis istorijos, kurie paliudytų tiesą. Visai nesvarbu, kad tai vaidybinis filmas, jis išties sukrečia ir paliudija prieš tai matytą „Kelionę į Guantanamą“. Kad JAV teisinė sistema yra korumpuota, supuvusi ir neįtikėtinai įžūli, kad viduryje dienos „legaliai“ ir „teisėtai“ gali iš paprasto žmogelio, kuris ėjo nusipirkti ledų, padaryti monstrą, papirkus žiniasklaidą ir teismus, jau nebekyla abejonių. Tą daro tie, kurie valdo JAV teisinę sistemą ir... neslėpkime, apskritai visų šalių teisines sistemas. Tai ne konspiracinė teorija. Taip susidorojama su žmonėmis, sukuriama politika, patrauklumas. Vienas labiausiai šokiruojančių tokių teisėsaugos serialų yra „Apkaltintas žmogžudyste“. Dviejų sezonų serialas, kuris susišaukia, sakyčiau, su „Maritaniečiu“ ir paliudija, kaip veikia legalus smurtas JAV-ose.

 

Pagrindinius vaidmenis sukuria įsimintini aktoriai. Legendinė Judie Foster už šį vaidmenį pelnė Auksinį gaublį.  Įtikinamai pasirodė ir Tahar Rahim. Vis daugiau ir daugiau pasirodo tokių kino filmų iš Amerikos avilio, kurie labai gausiai finansuojami, kurie atskleidžia tam tikras iš pradžių tik konspiracijų teorijų lygmenyje sklandančius įsitikinimus. Visgi labai džiaugiuosi, kad filmas ne apie tuos didvyrius, kurie šaudė ir prievartavo Artimuosiuose Rytuose, o grįžę apkabina lyg didvyriai žmoną blondinę ir bučiuoja dukreles bei niurko šunį. Tai ne toji Amerika, šis filmas iš esmės atskleidžia Bušo ir iš dalies Obamos veiksmų neteisingumą. Kas keisčiausia? Kalinys buvo paleistas tada, kai prezidentu buvo išrinktas Donaldas Trumpas.

 

Ką mes iš tikrųjų žinome apie amerikiečių politiką ir jų veikėjų veidus, jeigu monstrą sukurti taip lengva turint armiją, pinigų ir galią? Po tokių filmų susimąstau: ar po angelų kaukėmis, laisvę, toleranciją bei demokratiją skleidžiančių politinių srovių nesislepia būtent tikrieji demonai, o tie, kas atrodo iš pažiūros stačiokiški, neskanūs, nedemokratiški yra kur kas geresni? Žiūrint tokius filmus ir žinant, kad viskas tikrovėje vyksta kur kas žiauriau, neapleidžia jausmas, kad verta suabejoti bet kokiu deklaruojamu teisingumu iš šalies. Pabaigoje rodomi dokumentiniai kadrai apie tikrąjį šio filmo veikėją mane labiausiai sujaudino. Tokio šviesaus ir tiek besišypsančio žmogaus nesu matęs. Ne kiekvienas tiek iškentęs geba atrasti tiek šviesos ir gėrio gyvenime, nes pripažinkime, kad dažnai tokios traumuojančios patirtys paprasčiausiai žmogų sunaikina iš vidaus. Geras filmas.

 

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 53/100

IMDb: 7.5

 

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Nekaltas melas" / "Big Little Lies" (1 sezonas), apžvalga

Sveiki,

Tikriausiai daugelis užkietėjusių kinomanų žino kanadiečių režisierių Jean-Marc Vallee, kuris režisavo tokias įsimintinas kino juostas kaip „Praradimas“ (2015), „Dalaso klubas“ (2013), „Laukinė“ (2014), „C.R.A.Z.Y“ (2005) ir „Cafe de Flor“ (2011), daugelis iš jų rodyti per įvairius kino festivalius Lietuvoje. Išties buvo smalsu, ką jis gali nuveikti su jau „prisijaukinta“ ankstesniuose projektuose Reese Witherspoon, talentingąja Nicole Kidman bei ant mielių išaugusią šarmingąja Shailene Woodley? O dar kai pamačiau Alexander Skarsgard pavardę, pamaniau, kad pažiūrėti mini serialą „Nekaltas melas“ (angl. Big Little Lies) tampa kaip ir privaloma, juolab, kad itin mėgstu sudėtingas dramines-psichologines dramas.

Serialas norėtųsi to nesakyti, bet visgi pasakysiu – moteriškas, nes pasakojama detektyvinė psichologinių traumų raizgalynė iš trijų skirtingo amžiaus moterų perspektyvos. Kadangi centre – moterys, daugelis vyriškos lyties žiūrovų bus tikriausiai linkę atmesti ir nurašyti serialą. Tebūnie, juk čia tiek mažai atviro smurto, kuris realizuotų vyrišką kovinį susidomėjimą, tačiau smurto vis tiek seriale per akis. 

Trijų moterų likimai pateikiami fragmentiškai, kurpiant detektyvinę parabolę nuo pat pirmosios serijos – kažkas netolimoje ateityje įvyko, įsiterpia aplinkinių liudijimai, bet pagrindinė istorija visgi pasakojama iki to lemtingo įvykio, kuriame, sakyčiau, pavaizduojama vis labiau panaši lietuviška super mamyčių kasdienybę: didelė šeimyninė konkurencija, nuolatinis šokinėjimas apie mokyklą, skundai, šmeižtas, apkalbos, pasipiktinimai ir netgi grasinimai. Tas pasaulis pakankamai atpažįstamas tų mamyčių, kurios iš kailio neriasi, kad jų lepunėliai, bundutės, paukšteliai kristų ant pagalvėlių, išvengiant bet kokio streso. Išties tokios mamytės netgi siutina, tačiau „Nekaltas melas“ lyg ir leidžia žvilgtelėti, kas už to netikro tobulumo slypi – smurtas šeimoje, neišsipildžiusių svajonių lūkesčiai, stresas, žlugusios santuokos ir visa tai, ką dažniausiai tokios mamytės nutyli, varstydamos mokyklos duris ir reikalaudamos veikiau sau, o ne vaikams dėmesio.

Trijų moterų paveikslai išvysti gana skirtingomis kryptimis. Jaunoji mamytė, patyrusi praeityje išprievartavimą, ieško savo užpuoliko ir trokšta atkeršyti. Ją suvaidina Shailene Woodley, kuri tikriausiai visgi mažiausiai iš tikrųjų veteranių buvo įdomiausia. Gal tiesiog pritrūko patirties, nes aktorė lyg ir per jauna tokiam vaidmeniui. Reese Witherspoon atliko Medeleinos vaidmenį ir, sakyčiau, jeigu dėl josios įtaigumo abejonių lyg ir nekyla, tačiau vaidmuo vis tiek atrodo Reese tipažinis – maža, smulki plepi bobelė, kuri visus erzina savo tauškalais ir pretenzingumu. Aišku, serijoms artėjant link pabaigos, ji „sužydi“ sudėtingumu savo meilės trikampiais ir pasirodo ne tokia paviršutiniška. 

 Pagrindinės serialo "Nekaltas melas" aktorės.

 Medeleinės šeima.

 Serialas sukurtas pagal "Nekaltas melas" knygą, kuri buvo tapusi bestseleriu.

 Kadras iš serialo.

 Serialai vyrai irgi atliko svarbius vaidmenis.

Sudėtingiausias vaidmuo atiteko dramų meistrei Nicole Kidman, kuri tikriausiai labiausiai ir krito savo įtaigumu į akis. Ir visai ne dėl to, kad tai Nicole Kidman, kai rodos, menkomis vidinės galios pastangomis, pernelyg nesidraskydama perteikia apgaulingą personažo vidinį susipriešinimą – namuose terorizuojama vyro meluoja sau, kad ji nėra auka ir visa tai kyla iš santuokinio susipriešinimo. Visos scenos su N. Kidman kėlė didžiausią įtampą ir pati aktorė prasitarė, kad daug nervų įdėjo į tas prievartos scenas ir visą jų „blogį“ parsinešdavo namo, kad netgi sviedė akmenį į viešbučio langą, kuriame buvo apsistojusi. (Jos vaidmuo šiek tiek priminė kitą kadaise kine atliktą irgi sudėtingą vaidmenį „Triušio urvas“). Ir tas priėjimas prie Celestės vaidmens buvo visokeriopai pavykęs ir stiprus, kad, manau, aktorė nusipelnė bent jau nominacijos į prestižinius apdovanojimus.

Apskritai kalbant, rodos, serialas nesistengia pernelyg atitikti šiuolaikinių serialų pozicijų – būtinai pateikti itin originalias ir netikėtas idėjas, iššokti aukščiau bambos ir nesilaiko žvėriško tempo, bet rodos pasakoja paprastą istoriją, kone vidutinės dramos pasakojimą, todėl nemažai įvykių galima numatyti į priekį, bet tikriausiai serialas laikosi ne siužetiškų vingrybių, kiek ant vienos finalinės kriminalinės atomazgos bei viso to psichologinio sumišimo perteikimo gylio, kurį demonstruoja pagrindiniai aktoriai. 

Serialas kviečia prisiminti tai, kas žmogiška, kas vyksta kasdien – ta gyvenimiška stresą kelianti įtampa, regis, nešokiruojanti, bet turinti nepaprastai daug traumuojančių svertų, pradedant vaikais ir baigiant kiekvieno iš mūsų dvasine pusiausvyra. Regis, serialas apie plepančias mamytes užgriebė kur kas daugiau. Užgriebė tai, kad mes vardan iliuzijų aukojame dvasios ir harmonijos sąskaitą – laimę ir saugumą. Tai tikriausiai ir būtų tas nekaltas melas, kai patys sau apsimetinėjame laimingais, nes bijome tikrosios tiesos. 

O ką vyrams? Ir vėl jie kiaulės seriale? Ir vėl serialas apie stiprias moteris? Kas kaip pažiūrės, tačiau siūlyčiau įsijausti vyrams ir į moters pasaulius, tad nebereikės juokauti: ko nori moterys, kad jos pačios nežino ko nori. Už tų visų istorijų apie moteris, šiame seriale yra palikta vietos ir suluošintiems vyrams, tik jų istorijos kiek kitokios. Būtų kada įdomu pamatyti panašų mini serialą, kuris pasakotų visa tai iš vyriškos perspektyvos.

P. S. Tiesa, antrojo sezono nesitikėkite, šis projektas apsiribojo tik vieninteliu sezonu.

„Nekalto melo“ anonsas:

Aktoriai kalba apie darbą seriale „Nekaltas melas“.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Paveldėtojai" / "The Descendants"

Sveiki, skaitytojai,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Paveldėtojai“ (angl. The Descendants) (2011) buvo dar vienas nematytas puikaus amerikiečio režisieriaus Alexander Payne darbas. Su šio režisieriaus darbais „Klystkeliai“, „Nebraska“, „Ponas Šmitas“ ir galiu pasakyti, kad šis režisierius savotiškas genijus. Sukurti tokį stulbinantį melancholišką ir liūdną humorą gali ne kiekvienas. Šiame filme, kaip ir kituose, taip pat apstu absurdiškų kasdieninių situacijų, kurios išgaubtos ekrane įgyja savotišką prieskonį.

Šįkart mus pasakojimas nukelia į tolimuosius Havajus, kur ir buvo nufilmuotas šis filmas, bet, kaip pasakotojas mus įspėja, šiame Rojuje, kaip ir kitur, taip pat žmonės būna niūrūs, juos ištinka nelaimės, ligos ir netektys. Vidutinio amžiaus vyras lanko žmoną komoje, kuri nebeturi jokių šansų, stengiasi auklėti dukras, bet nelabai jam tai sekasi, o dar įsivelia į savotišką žmonos meilužio avantiūrą ir pradeda trokšti keršto... Režisierius valdo istoriją lėtai it skalpelį ir iš kasdieniškų „judesių“ išspaudžia melancholišką aliejų. Paanalizavus ir kitus A. Payne darbas, tampa akivaizdu, jog jo filmai yra apie vyrų pasaulį, jų kasdienybės absurdiškumą ir juos užgriuvusias negandas, per kurias įvyksta ypatingas persitvarkymo lūžis. Aplinkui chaosas, o filme atrodo, kad veikėjai tampa lėti tarsi vėžliai, jie nesimeta kaip muilo operose ugningai demonstruodami aistras į kraštutinumus, čia jie lyg sustabarėję, nepatikėję permainų galimybėmis.

Toks vidutinio amžiaus vyrukas yra ir „Paveldėtojuose“, kur pagrindinį vaidmenį atliko „Oskaro“ laureatas George Clooney. Aktorius, gavęs šį vaidmenį, dar kartą įrodė, kad jis nevengia vieno tipažo vaidmenų, jam įdomios visokios rolės ir geba juos atlikti gerai. Filme švysteli ir Shailene Woodley, kurią jau pamėgo visas pasaulis ir nebūtinai dėl „Insurgentės“ vaidmens – ji išties kažkuo ypatinga ir traukia akį. Filme šmėsteli ir kiti žymūs aktoriai ir, ką aš galiu pasakyti, kai istorija gera ir režisierius savo stiliaus ir amato meistras, tada ir aktoriai „neplūduriuoja“, o atrodo įdomūs ir užtikrinti tuo, ką daro kadre.

Apskritai filmas man patiko. Tiesiog net nežinau, kodėl taip ilgai delsiau jį pažiūrėti? Tikriausiai dėl laiko stokos. O šiaip rekomenduoju visiems kino gurmanams. Yra ką pamatyti.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 84/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Insurgentė" / "Insurgent"

Sveiki,

Vis laikausi tradicijos neatsilikti nuo Holivudinio gyvenimo ir pažiūrėti kultinius jau serijomis tapusius filmus su specialiaisiais efektais. Tokių filmų po mūsų saule randasi daug, praūžus Hario Poterio ir Saulėlydžio, Bado žaidynių epopėjoms, į rinką vis braunasi kiti kultiniais filmais norinčios tapti ekranizacijos su super herojais, seksualiais aktoriais ir savitais skandalais. Regis, toks filmas turėjo tapti „Divergentės“ tęsinys, pavadintas „Insurgentė“ (angl. Insurgent) (2015) – šiuos literatūrinius kūrinius jau turime ir lietuviškai. Tiesa, nesidomėjau žodžio etimologija ir apskritai po šios dalies nelabai supratau, ar Insurgentė yra savotiška Divergentės aukštesnė pakopa? Iš filmo taip ir neaišku, nes niekur šis žodis nebuvo verčiamas...

Filmą žiūrėjau, kaip sakiau, dėl tradicijos ir, žinoma, dėl pamėgtosios aktorės Shailene Woodley. Visgi filmas tikriausiai nebus toks kultinis, kaip „Saulėlydžio“ saga ir jų aktoriai nesulauks tokios stulbinamos šlovės, nes filmo saga atrodo kaip nukvėpęs limonadas, o ir reitingai nėra tokie įspūdingi, kokių tikriausiai tikėjosi filmų kūrėjai. Šioji dalis akivaizdžiai atrodo kiek prastesnė nei pirmoji. Pirmoji šio filmo valanda migdanti ir, tiesą sakant, nuobodoka, nes skirta per daug dėmesio ištęstai herojės savigraužos dėl tėvų mirties dramai, kuri absoliučiai manęs nesujaudino. Mane kur kas labiau domino herojės pasaulis, socialinių klasių suskirstymas ir toji sistema, bet filmas pakrypo į specifinius herojės žaidybinius pasąmonės kambarius, kai mergina turi pereiti lygius, kad taptų dar didesnė didvyrė, nei yra iš tikrųjų. Kad mergina pereis, žiūrovams nekyla jokių abejonių, todėl filmas tampa dar neįdomesnis. Aišku, aktoriai daro savo, šoka pagal žanro dūdelę, vaidina didvyrius, aukojasi, išduoda ir tra lia lia ir vėl grįžta pas laimėtojus. Žavioji Kate Winslet kaip visada žavi, nors ir gauna kulką nuo Naomi Watts, todėl jos kitoje dalyje nesutiksime, o gaila...

Filmas, norėtųsi sakyti, „šiaip sau“, bet žiūrėti, patikėkite, tikrai galima visai smagiai, o ypač tada, kai užblokuoji, jog viskas turi vykti ta nuobodžia herojine vaga – priešas miršta, o herojus išgyvena, kad galėtų „prasitęsti“ kitoje dalyje, kažkuo net primina „Absoliutaus blogio“ nesibaigiančią Millos Jovovich kančią... Tik kodėl turėtųsi kankintis žiūrovas? Neturėtų, todėl tik jūsų valia, ar žiūrėti „Insurgentę“, nes nežiūrėti ir žiūrėti priežasčių, sakyčiau, yra kone po lygiai.

P. S. Gaila nebent pagrindinės aktorės nuostabiai gražių plaukų, kuriuos šioje dalyje ji nusirėžė, nors ir buvo matyti, kad tai perukas, o tikrosios herojinės dramos taip ir nepajutau.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela