Filmas: "Insurgentė" / "Insurgent"

Sveiki,

Vis laikausi tradicijos neatsilikti nuo Holivudinio gyvenimo ir pažiūrėti kultinius jau serijomis tapusius filmus su specialiaisiais efektais. Tokių filmų po mūsų saule randasi daug, praūžus Hario Poterio ir Saulėlydžio, Bado žaidynių epopėjoms, į rinką vis braunasi kiti kultiniais filmais norinčios tapti ekranizacijos su super herojais, seksualiais aktoriais ir savitais skandalais. Regis, toks filmas turėjo tapti „Divergentės“ tęsinys, pavadintas „Insurgentė“ (angl. Insurgent) (2015) – šiuos literatūrinius kūrinius jau turime ir lietuviškai. Tiesa, nesidomėjau žodžio etimologija ir apskritai po šios dalies nelabai supratau, ar Insurgentė yra savotiška Divergentės aukštesnė pakopa? Iš filmo taip ir neaišku, nes niekur šis žodis nebuvo verčiamas...

Filmą žiūrėjau, kaip sakiau, dėl tradicijos ir, žinoma, dėl pamėgtosios aktorės Shailene Woodley. Visgi filmas tikriausiai nebus toks kultinis, kaip „Saulėlydžio“ saga ir jų aktoriai nesulauks tokios stulbinamos šlovės, nes filmo saga atrodo kaip nukvėpęs limonadas, o ir reitingai nėra tokie įspūdingi, kokių tikriausiai tikėjosi filmų kūrėjai. Šioji dalis akivaizdžiai atrodo kiek prastesnė nei pirmoji. Pirmoji šio filmo valanda migdanti ir, tiesą sakant, nuobodoka, nes skirta per daug dėmesio ištęstai herojės savigraužos dėl tėvų mirties dramai, kuri absoliučiai manęs nesujaudino. Mane kur kas labiau domino herojės pasaulis, socialinių klasių suskirstymas ir toji sistema, bet filmas pakrypo į specifinius herojės žaidybinius pasąmonės kambarius, kai mergina turi pereiti lygius, kad taptų dar didesnė didvyrė, nei yra iš tikrųjų. Kad mergina pereis, žiūrovams nekyla jokių abejonių, todėl filmas tampa dar neįdomesnis. Aišku, aktoriai daro savo, šoka pagal žanro dūdelę, vaidina didvyrius, aukojasi, išduoda ir tra lia lia ir vėl grįžta pas laimėtojus. Žavioji Kate Winslet kaip visada žavi, nors ir gauna kulką nuo Naomi Watts, todėl jos kitoje dalyje nesutiksime, o gaila...

Filmas, norėtųsi sakyti, „šiaip sau“, bet žiūrėti, patikėkite, tikrai galima visai smagiai, o ypač tada, kai užblokuoji, jog viskas turi vykti ta nuobodžia herojine vaga – priešas miršta, o herojus išgyvena, kad galėtų „prasitęsti“ kitoje dalyje, kažkuo net primina „Absoliutaus blogio“ nesibaigiančią Millos Jovovich kančią... Tik kodėl turėtųsi kankintis žiūrovas? Neturėtų, todėl tik jūsų valia, ar žiūrėti „Insurgentę“, nes nežiūrėti ir žiūrėti priežasčių, sakyčiau, yra kone po lygiai.

P. S. Gaila nebent pagrindinės aktorės nuostabiai gražių plaukų, kuriuos šioje dalyje ji nusirėžė, nors ir buvo matyti, kad tai perukas, o tikrosios herojinės dramos taip ir nepajutau.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nuostabi dabartis" / "The Spectacular Now"

Sveiki, skaitytojai,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Nuostabi dabartis“ (angl. The Spectacular Now) (2013) tikriausiai nebuvo tas filmas, kurio labai laukiau, ar kaip nors planavau jį pažiūrėti. Tiesiog iššoko į priekį dėl savo lengvo žanro ir aktorės Shailene Woodley , kuri man paskutiniu metu labai patinka ir stengiuosi su ja pažiūrėti visus prieinamus darbus. Iš dalies ir dėl „Įniršio“ aktoriaus Miles Teller. Na, šią dramą pastebėjo kino kritikai ir mano didžiausiai nuostabai įvertino neįtikėtinai gerai, todėl teko pasimuistyti kėdėje, suvokiant, kur tas visas filmo gerumas...

Filmo pradžia – apgailėtina. Tikrai. Nemeluoju. Pasijutau taip, lyg įsijungčiau buką komediją, kurioje pasakojama „kieto“ išlepinto ir dėmesio trokštančio „bičiuko“ gyvenimo istorija, kuris įsimyli nelabai populiarią merginą ir dėl to jaučiasi ne kaip... Tiesą sakant, iš dalies filmas apie tai ir yra, o man, kaip žinia, labai nepatinka tokie pasipūtėlio susitupėjimo filmai ir dar su tais visais Holivudiniais burbulais – pašėlę vakarėliai, tėvų dėmesio stoka, degtinytė, žolytė... Ir visgi, pažiūrėjau, nors pradžia buvo tikrai ne kokia, – atmetimo reakcija, kaip sakant. Vėliau scenarijus pakrypsta aiškia problemine linija – tapatybės ir atsakomybės, asmenybės formavimo stoka. Čia įdomiau. Kažkaip imi ir „susigyveni“ su tais personažais, nors gal ir nelabai žavi jaunimo bėdos, jau nugvildentos tokio tipažo kine iki gyvnagio – čia man priminė prieš kelerius metus matytą dramą „Keitas“ (2008) ir kitų panašių filmų matęs. Žodžiu, po mokyklinė krizė smarkiai vyrukui kerta per „kiaušus“ ir šis laksto, gaudydamas gyvenimo prasmę pas savo nedorėlį tėvelį, tampo gražiąją Eimę ir visaip kitaip už kiekvieno kampo svaiginasi alkoholiu, kad jaustųsi nors per nagą juodumą geriau.

Nežinau, kas kritikams šiame filme taip patiko, tačiau filmas neblogas, visumoje ir moralas, ir jaunimo problemos, ir meilė lyg ir be romantikos, bet ir lyg su romantika... Tiesiog, sakyčiau, tai tikrai neblogas filmas jaunimui, mokyklą baiginėjantiems mokiniams, studentams, žmonėms, kurie vis prisimena, kaip sunkiai pradėjo savarankų savo gyvenimą. Jaunimui šis filmas ypač patiks. Kinomanams – pasirodys neblogas, bet dėl temos galgi ne visiems patiks. Man „suėjo“ visai gerai.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb:7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Atkirtis" / "Whiplash"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šįkart trumpai apie filmą „Atkirtis“ (angl. Whiplash) (2014), kuris sulaukė gausybės puikių įvertinimų. Tai pirmasis Damien Chazelle ilgametražis filmas. Na, šiam debiutuojančiam režisieriui jau ne kartą teko dirbti prie muzikinių dramų, todėl blykstelėjęs talentas neturėtų pernelyg nustebinti, kiek gali nustebinti pats filmas.

Neaušindamas savo klavišų pasakysiu: Filmas man labai patiko! Puiki istorija! Iš tikrųjų turiu kažkokią fobiją filmams, kurie vaizduoja muzikos pasaulį ir muzikos svarbą žmogui, esu ne vienu nusivylęs, todėl su ganėtinu skepticizmu ėmiausi žiūrėti šios juostos, bet viskas išblėso per penkias minutes, nuo pat pirmosios scenos, kai mušant pirmakursiui būgnus, į salę įžengia aktoriaus J. K. Simmons sukurtas personažas. Ir viskas. Emocinė įtampa, prikausto dėmesį, nors, rodos, lyg ir nieko kažko neįmanoma nevyksta. Vėliau stebint piktojo dėstytojo elgesys su savo mokiniais-vergais, vis kirbėjo mintis, kodėl taip svarbu būti geriausiojo rankose, kai dabartinis jaunimas, mąstant realiai, pasiųstų tokį „nepedagogišką“ tipą ant kelių raidžių ir dingtų tarpduryje su iškeltu viduriniuoju pirštu. Filmas apie autoritetus ir žmogaus motyvaciją. Apie žmogaus galimybių paribius. Įtraukiantis. Emocionaliai provokuojantis ir dramatiškai įtemptas.

Filmas, kuris palieka ant odos emocijas, tikriausiai yra mano paties labiausiai vertinamas. Net nebesigilinu, ar aktoriai gavo gerus apdovanojimus, nesikišu į diskusijas, kodėl vienas ar kitas negavo nominacijos, kokie vertintojai nekompetentingi – visa tai nesvarbu. Yra medžiaga. Yra vaidyba. Yra idėja. Yra emocija. Neužvilkinta. Stipru, nors ir plyksteli keliose vietose režisūrinis-scenarinis sentimentalumas, bet visa tai atrodo nereikšminga prieš viso filmo emocinį svorį. Šiaip, žinokite, dešimtukais nesišvaistau, jeigu ką.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 88/100

IMDb: 8.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Divergentė" / "Divergent"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šįkart apie filmą „Divergentė“ (angl. Digervent) (2014). Taigi. Pasaulis sulaukė dar vienos trilogijos ekranizacijos su fantastiniais elementais. Regis, paskutinieji dešimtmečiai tiesiog taip ir gviešiasi visų populiarių trilogijų scenarijaus. Negalime skųstis, Holivudas visai neprastai perkelia knygos idėjas. Turime mes „Divergentę“ lietuviškai taip pat išsivertę, bet nežinau, kas šiame pasaulyje bepriverstų mane perskaityti tokio tipažo knygas, jaučiuosi iš to išaugęs, nors prisipažinsiu, kad dėl to pavydžiu penkiolikmečiams, kurie turi jose vis dar atradimo džiaugsmų...

Grįžtant prie filmo, pridursiu šabloniškai, kad neįmanoma nepastebėti, kad filmas labai panašus į „Sielonešę“, o labiausiai pirmąją „Bado žaidynių“ dalį: visuomenė skirstoma į sektorius ir luomus, atrenkami kandidatai, kažkas nori būti valdžioje, mergina kovoja su piktadariais... ir žinoma, neįmanoma nesulyginti abiejų filmų pagrindinių aktorių, abi panašios savo suapvalėjusiais skruostikauliais. Filmo atmosfera ir nuotaika taip pat panašios ir galiu beveik nuspėti, kad kritikai „Divergentę“ sumenkino dėl to, kad jau buvo sukurtas „Bado žaidynių“ filmas. Aišku, filme nieko čia naujo itin ir nepamatysime, bet filmo vienareikšmiškai kaltinti panašumu nereikėtų, veikiau tai literatūros supanašėjimo problema.

Visgi „Divergentę“ sulaukė komercinės sėkmės, surado savo žiūrovų klaną ir tai nėra blogai. Man asmeniškai filmas patiko, kažkaip įtraukė, viskas vyko nuosekliai, negąsdino ir neerzino panašumai su kitais filmais, tiesiog atsipalaidavau ir gyvenau su filmu. Pramoginio tipažo filmas, kuris kuo puikiausiai sulaukė mano dėmesio. Smagu čia matyti šmėkštelėjusią Kate Winslet (viena iš priežasčių, kodėl žiūrėjau šią juostą!), bet tikriausiai labiausiai patiko jaunoji pagrindinė aktorė Shailene Woodley, su kuria visai neseniai mačiau filmą „Dėl mūsų likimo kaltos ir žvaigždės“. Labai dailaus „sukirpimo“ aktorė, kuri užburia savo didelėmis akimis. Gana vykusi filmo atmosfera, aktoriai, istorija, nors ir primena savo struktūros eiga kitus filmus, tačiau mėgautis istorija tai nesutrukdė.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 48/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Projektas X" / "Project X"

Sveikučiai,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Projektas X“ (Project X) (2012 m.). Lietuvoje šis filmas pristatomas kaip „Pagirios Las Vegase“ režisieriaus darbas, bet patikrinau, jog tai visiškai skirtingi režisieriai, nežinau, kodėl čia taip apgaulingai reklamuojamas filmas, bet galiu pasakyti, kad scenarijus ir braižas kažkodėl netgi labai susisieja. Žinot, šį filmą taip smagiai sužiūrėjau, kad net pats nustebau, kad vadinamasis „tūsas“ visgi turi smagios „smarvės“. Be jokios abejonės, filmas atstovauja pramoginio ir komercinio filmo bagažui, tačiau buvo taip smagu žiūrėti nieko neįpareigojančio ir tokio, iš kurio nieko nesitiki, tiesiog praleidi linksmai laiką. Tuo atveju, vertinu, kad filmas visai vykęs, nes jis bent jau man suteikė smagumo, juoko, atsipalaidavimo – to man tąkart ir reikėjo.  

Žiūrint filmą, reikia žinoti, kad jame yra nemažai lėkštų „bajerių“, nuogybių, paaugliškos „krušliavos“ ir panašiai, bet nieko kito ir nereikia tikėtis. Juokingi ne tiek personažai, kiek pats pasilinksminimo faktas, po kurio rezultatas visiems jau aiškus nė nežiūrėjus filmo – nekaltas pasilinksminimas pasibaigė viso kvartalo suniokojimu. Net įsiminiau kelias citatas iš šio filmo: „Šūdas niekada nesensta“; „Jis geras vaikas, bet jis nevykėlis“; „Atsiprašau, biče, kad Tau gimtadienio proga nupirkau liemenėlę...“ ir pan. Grubus, stačiokiškas vaikinukų bendravimas ir nuolatinis noras išdulkinti kokią mergą – N16 mažų mažiausiai.

Filmą rekomenduoju žiūrėti nuliūdusiems, paniurėliams ir šiaip tokių filmų mėgėjams, kurie nori tiesiog pasijuokti iš lėkštų ir kartais neįtikėtinų juokelių.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 48/100
IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela,