Serialas: "Baltasis lotosas" / "The White Lotus (2 sezonas / season 2)

 

Sveiki, internautai praeiviai ir kasdieniai skaitytojai,

Visai neseniai sužiūrėjau serialą „Baltasis lotosas“ (angl. The White Lotus) pirmąjį sezoną ir iškart kibau į antrąjį, todėl tokia greita recenzija, kurią pasistengsiu labai minimaliai sutrumpinti ir pasakyti esmę.

Naujausias sezonas „Baltasis lotosas“ nufilmuotas Italijoje, Sicilijoje, todėl, žinoma, šiame sezone netrūksta itališkų aistrų, intrigų, spalvų, meilės, pavydo ir, žinoma, itališkos muzikos. Iš pirmojo sezono šioje naujoje istorijoje vaizduojama tik veikėja Tanya, prabėgus neaišku kiek laiko po jos nuotykių Havajuose, ji išteka už turtingo rančų savininko (pastarasis dviejuose epizoduose taip pat pasirodo iš ankstesniojo sezono). Netrukus tarp Tanyos ir jos vyro įvyksta keistas konfliktas ir vyras palieka žmoną Sicilijoje. Mums, žiūrovams, atrodo, kad dėl perdėto žmonos įkyrumo, nes ne visi gali ištisas dienas pakęsti jos emocingumo, tačiau būtent čia ir slypi viso sezono „įdaras“, nes istorijoje bus atskleista Tanyos vyro paslaptis ir didelė pinigų afera.

Kol Tanya bando susigaudyti savo jausmuose ir laukia iš vyro žinių, ji, žinoma, stengiasi ilsėtis Sicilijoje, nepamiršdama pagainioti savo asistentę Poršę (Patricija), pastaroji jauna ir gyvenime įstrigusi tarp dviejų viešbutyje sutiktų vaikinų. Tanya plaukioja prabangiomis jachtomis su savo naujaisiais draugais gėjais, nors ir taip akivaizdu, kad jie kažko nori iš senyvos moters ir čia kažkas ne taip...

Šalia mezgasi kitos kriminalinės istorijos. Prie viešbučio trinasi dvi vietinės jaunos prostitutės, Mia ir Lučia, kurios trokšta pripažinimo ir pinigų, todėl parsidavinėja čionai atvykusiems vyrams. Galiausiai paslaugas nusiperka nuo sekso priklausantys vyrukas, tačiau jo vyresnysis sūnus ją nusižiūri, todėl įvyksta toks absurdiškas ir komiškas konfliktas. Viešbučio administratorė Valentina užsislaptinusi lesbietė, reikli ir pikta moteris, kuriai šiame sezone lemta atsiskleisti (aliuzija į praėjusio sezono administratorių, kuris taip pat priklausė LGBT pasauliui). Tačiau net ir Valentinai tenka atlyžti ir pražysti.

Mažiau mane įtraukusi ir patikusi istorija – tai dviejų jaunų amerikiečių porų istorija. Du buvę koledžo draugai (Etanas ir Kameronas) su savo žmonomis nusprendė poilsiauti, prisimindami seną gerą draugystę, tačiau akivaizdu, jog senos žaizdos negyja. Alfa patinas pradeda slapta flirtuoti su Etano žmona Harper ir čia atsiranda meilės keturkampis, kuris kiek naivus, nes toks klasikinis, kad net nuspėjamas, tačiau preciziškai teatrališkai dramatiškas. Etanas pavydi savo hiperseksualiam ir savo ironijos neslepiančiam Kameronui, o Kameronas geidžia Etano žmonos Harper, nes tiesiog jam patinka trofėjai ir jos apsimestinis šaltumas. Kamerono žmona suprasdama, kas dedasi, amerikietiškai šypsosi ir kaip kokia Viktorija Siegel apsimeta, jog gyvena idiliškoje santuokoje. Viskas taip vaikiškai painu ir infantilu, tačiau serialo kūrėjai išlaiko tas veikėjų pabrėžtinas ydas ir kompleksus, utriruoja niekšybes ir nedorybes, juokiasi iš dviprasmybių, įsigalėjusių moralinių normų viešajame gyvenime ir išverstaskūriškame asmeniniame, kuriame kaip visada daugiau skausmo ir nesąmonių.

Kadrai iš serialo.

Kaip ir pirmajame sezone, tiek ir šiame, kūrėjai randa magiškų simbolių ir detalių, pavyzdžiui, šiame nuolat akcentuojamos porcelianinės dekoratyvinės galvos, kurios simbolizuoja, jog bus kraujo ir ne vienam veikėjui teks atsisveikinti su gyvenimu, todėl serialo finalas, nors ir žaismingas, mirčių tikrai netrūksta. Nors čia jokia paslaptis, nes serialo kompozicija panaši į pirmojo sezono: pirmojoje serijoje pranešama, jog viešbutyje kažkas mirė, aptinkamas kūnas. Tad žiūrovui belieka stebėti intrigų persunktą ir paradoksais sunarpliotą spalvingą veikėjų itališką aferą ir spėlioti, kuris iš veikėjų visgi mirs. Triukas, sakyčiau, klasikinis.

Visgi iki sezono vidurio buvau tvirtai nusprendęs, jog man labiau patiko pirmasis sezonas, tačiau pasibaigus antrajam, manau, kad jie lygiaverčiai. Kam labiau patiks havajietiška aplinka, o kam itališkas garso takelis ir Sicilija. Kurortinis ydų, neištikimybės ir kriminalų pasaulis nenuobodus, įvykiai įtraukia, pagauna ir juos įdomu sekti, purkštauti, jog jau taip tai tikrai nebūna, bet kartu suprasti ir pateisinti viso scenarijaus dėlionę. Gal kiek antrojo sezono veikėjai buvo natūralesni kaip veikėjai, ne tokie įrėminti savo ydų ir profesijų rėmuose, tačiau vis tiek tarnaujantys vienam nesudėtingam pramoginiams juodosios komedijos tipažui. Manau, kad šiuo metu trečiasis sezonas, kuris filmuojamas Tailande, bus vėlgi labai panašaus stiliaus ir patiks vis mažiau ir mažiau, nes taps savo paties sukurtų šablonų įkaitu. Kitą vertus, pasiilgusiems kurorto, cinizmo, karikatūros, aistrų ir detektyvo būtent tokiame kolorite žiūrės ir tolesnius sezonus. Nors serialas patiko, kol kas norisi nuo jo pailsėti, tad nežinau, ar žiūrėsiu būsimus pasakojimus.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kai svyla padai" / "War on Everyone"

Sveiki,

Neseniai matytas J. M. McDonagh filmas „Golgota“ labai tiko gurmaniškam kino skoniui, kad net susizgribau, jog niekad nemačiau jo populiarios komedijos „Kai svyla padai“ (angl. War on Everyone) (2016), kuris sulaukė neblogų kino kritikų įvertinimų, tačiau žiūrovai visgi tokie gailestingi filmui nebuvo.

Nieko nuostabaus, nes filmas sukaltas pagal amerikietiškus komedijos standartus – du buki policininkai, toli gražu ne šventi, įsivelia į tipinę kriminalinę istoriją ir krečia pokštus, nesiliauja demonstruoti savo ydų ir toli gražu neturi jokio bagažo gerų savybių. Tiesą sakant, man paslaptis, kodėl kritikams šis filmas patiko – akmuo į policininkų daržą? Galbūt, tačiau gražiai nufilmuota juosta absoliučiai buka ir net neprimena „Golgotos“ kūrėjo braižo.

Anekdotinių situacijų rinkinys taip pat negali pasigirti kažin kokiu netikėtu šlifavimo rakursu – priešingai, filmas netgi pokštuose išlieka standartų standartas. Aišku, savaime standartas nėra joks filmo minusas, kaip ir, žinoma, pliusas. Net nežinau, kodėl šis filmas turėtų būti žiūrimas? Nebent tai yra jaunatviškas vakarėlis „prie popcornų“ ir gazuotų gėrimų – valio, mes tada turime visai neblogą vaizdelį, tačiau visais kitais atžvilgiais filmas yra laiko gaišimas, nebent norite paspoksoti į įspūdingo stoto ir gana universalius vaidmenis kuriantį serialo „Tikras kraujas“ žvaigždę Alexander Skarsgard – tai irgi priežastis, dėl ko stebiu jo karjerą ir ėmiausi šio filmo, tačiau jo vaidmuo šiame filme tipažinis, o juoko dozė neprilygsta net „Pagirioms Las Vegase“ sagai.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 50/100

IMDb: 5.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Insurgentė" / "Insurgent"

Sveiki,

Vis laikausi tradicijos neatsilikti nuo Holivudinio gyvenimo ir pažiūrėti kultinius jau serijomis tapusius filmus su specialiaisiais efektais. Tokių filmų po mūsų saule randasi daug, praūžus Hario Poterio ir Saulėlydžio, Bado žaidynių epopėjoms, į rinką vis braunasi kiti kultiniais filmais norinčios tapti ekranizacijos su super herojais, seksualiais aktoriais ir savitais skandalais. Regis, toks filmas turėjo tapti „Divergentės“ tęsinys, pavadintas „Insurgentė“ (angl. Insurgent) (2015) – šiuos literatūrinius kūrinius jau turime ir lietuviškai. Tiesa, nesidomėjau žodžio etimologija ir apskritai po šios dalies nelabai supratau, ar Insurgentė yra savotiška Divergentės aukštesnė pakopa? Iš filmo taip ir neaišku, nes niekur šis žodis nebuvo verčiamas...

Filmą žiūrėjau, kaip sakiau, dėl tradicijos ir, žinoma, dėl pamėgtosios aktorės Shailene Woodley. Visgi filmas tikriausiai nebus toks kultinis, kaip „Saulėlydžio“ saga ir jų aktoriai nesulauks tokios stulbinamos šlovės, nes filmo saga atrodo kaip nukvėpęs limonadas, o ir reitingai nėra tokie įspūdingi, kokių tikriausiai tikėjosi filmų kūrėjai. Šioji dalis akivaizdžiai atrodo kiek prastesnė nei pirmoji. Pirmoji šio filmo valanda migdanti ir, tiesą sakant, nuobodoka, nes skirta per daug dėmesio ištęstai herojės savigraužos dėl tėvų mirties dramai, kuri absoliučiai manęs nesujaudino. Mane kur kas labiau domino herojės pasaulis, socialinių klasių suskirstymas ir toji sistema, bet filmas pakrypo į specifinius herojės žaidybinius pasąmonės kambarius, kai mergina turi pereiti lygius, kad taptų dar didesnė didvyrė, nei yra iš tikrųjų. Kad mergina pereis, žiūrovams nekyla jokių abejonių, todėl filmas tampa dar neįdomesnis. Aišku, aktoriai daro savo, šoka pagal žanro dūdelę, vaidina didvyrius, aukojasi, išduoda ir tra lia lia ir vėl grįžta pas laimėtojus. Žavioji Kate Winslet kaip visada žavi, nors ir gauna kulką nuo Naomi Watts, todėl jos kitoje dalyje nesutiksime, o gaila...

Filmas, norėtųsi sakyti, „šiaip sau“, bet žiūrėti, patikėkite, tikrai galima visai smagiai, o ypač tada, kai užblokuoji, jog viskas turi vykti ta nuobodžia herojine vaga – priešas miršta, o herojus išgyvena, kad galėtų „prasitęsti“ kitoje dalyje, kažkuo net primina „Absoliutaus blogio“ nesibaigiančią Millos Jovovich kančią... Tik kodėl turėtųsi kankintis žiūrovas? Neturėtų, todėl tik jūsų valia, ar žiūrėti „Insurgentę“, nes nežiūrėti ir žiūrėti priežasčių, sakyčiau, yra kone po lygiai.

P. S. Gaila nebent pagrindinės aktorės nuostabiai gražių plaukų, kuriuos šioje dalyje ji nusirėžė, nors ir buvo matyti, kad tai perukas, o tikrosios herojinės dramos taip ir nepajutau.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Divergentė" / "Divergent"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šįkart apie filmą „Divergentė“ (angl. Digervent) (2014). Taigi. Pasaulis sulaukė dar vienos trilogijos ekranizacijos su fantastiniais elementais. Regis, paskutinieji dešimtmečiai tiesiog taip ir gviešiasi visų populiarių trilogijų scenarijaus. Negalime skųstis, Holivudas visai neprastai perkelia knygos idėjas. Turime mes „Divergentę“ lietuviškai taip pat išsivertę, bet nežinau, kas šiame pasaulyje bepriverstų mane perskaityti tokio tipažo knygas, jaučiuosi iš to išaugęs, nors prisipažinsiu, kad dėl to pavydžiu penkiolikmečiams, kurie turi jose vis dar atradimo džiaugsmų...

Grįžtant prie filmo, pridursiu šabloniškai, kad neįmanoma nepastebėti, kad filmas labai panašus į „Sielonešę“, o labiausiai pirmąją „Bado žaidynių“ dalį: visuomenė skirstoma į sektorius ir luomus, atrenkami kandidatai, kažkas nori būti valdžioje, mergina kovoja su piktadariais... ir žinoma, neįmanoma nesulyginti abiejų filmų pagrindinių aktorių, abi panašios savo suapvalėjusiais skruostikauliais. Filmo atmosfera ir nuotaika taip pat panašios ir galiu beveik nuspėti, kad kritikai „Divergentę“ sumenkino dėl to, kad jau buvo sukurtas „Bado žaidynių“ filmas. Aišku, filme nieko čia naujo itin ir nepamatysime, bet filmo vienareikšmiškai kaltinti panašumu nereikėtų, veikiau tai literatūros supanašėjimo problema.

Visgi „Divergentę“ sulaukė komercinės sėkmės, surado savo žiūrovų klaną ir tai nėra blogai. Man asmeniškai filmas patiko, kažkaip įtraukė, viskas vyko nuosekliai, negąsdino ir neerzino panašumai su kitais filmais, tiesiog atsipalaidavau ir gyvenau su filmu. Pramoginio tipažo filmas, kuris kuo puikiausiai sulaukė mano dėmesio. Smagu čia matyti šmėkštelėjusią Kate Winslet (viena iš priežasčių, kodėl žiūrėjau šią juostą!), bet tikriausiai labiausiai patiko jaunoji pagrindinė aktorė Shailene Woodley, su kuria visai neseniai mačiau filmą „Dėl mūsų likimo kaltos ir žvaigždės“. Labai dailaus „sukirpimo“ aktorė, kuri užburia savo didelėmis akimis. Gana vykusi filmo atmosfera, aktoriai, istorija, nors ir primena savo struktūros eiga kitus filmus, tačiau mėgautis istorija tai nesutrukdė.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 48/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela