Filmas: "Tikras skausmas" / "A Real Pain"

 

Sveiki, skaitytojai,

Daug gero buvau girdėjęs apie aktoriaus ir nuo šiol režisieriaus Jesse Eisenberg filmą „Tikras skausmas“ (angl. A Real Pain) (2024). Tiesa, režisierius taip pat savo filme atliko ir to tyliojo bei paniurėlio pusbrolio vaidmenį. Deividas ir Bendžis – du žydų kilmės amerikiečiai pusbroliai, kurie po močiutės mirties leidžiasi į tolimąją Lenkiją, bandydami išsiaiškinti savo tapatybę, išspręsti gyvenimo problemas bei tiesiog išgyti, tad beveik visas filmas nufilmuotas Lenkijoje.

Filme nemažai komizmo, du pusbroliai prisideda prie kitų amerikiečių, kurie keliauja kartu su vietos gidu, kuris pasakoja ilgas žydų gyvenimo istorijas Lenkijoje. Jie apsilanko Aušvice, buvusiuose garsiuose žydų kvartaluose ir t. t. Filmas iš pažiūros toks turistinio pobūdžio, graudžiai komiškas, nes Bendžis ir Deividas iš pažiūros savo būdu labai skirtingi. Bendžis, kurio vaidmenį atliko Keiran Culkin (taip, to paties „Vienas namuose“ aktoriaus jaunesnysis brolis) už šį vaidmenį pelnęs „Oskarą“ kaip geriausias antro plano aktorius. Taigi Bendžis karštakošis nenuorama, pasižymintis impulsyvumu ir šiek tiek infantilus, o Deividas priešingai, yra tas kuklusis ir uždarojo tipo žmogus, kuris bando suprasti, kodėl Bendžis vos nenusižudė, kodėl toks geras ir visų dėmesį atkreipiantis ir linksmas Bendžis, tas, kuris visiems įtinka ir patinka, vos nepasidarė sau galo...

Iš tikrųjų filmas terapinio pobūdžio ir pasakoja mums daugiasluoksnį pasakojimą. Tai ir žydiškų šaknų rekonstruojančioji šeimos tapatybės istorija, bet kartu ir asmeninė gyvenimo prasmės paieška. Bendžis apžiūrinėja Aušvico sienas, tebesančias mėlynas nuo nuodingų dujų, ir galvoja apie tai, kad čionai mirė daugybė žmonių, kurie troško gyventi, o jis, turėdamas viso pasaulio laiką ir laisvę, neturi prasmės gyventi. Akistata su mirtimi, permąstant savo gyvenimo peripetijas, senų vertybių pertvarkymas yra šio filmo esminiai dėmenys. Visgi filmas lengvas dėl savo komiškų situacijų, dažniausiai atsirandančių dėl amerikietiškų, žydiškų ir lenkiškų kultūrinių skirtybių, pvz., kelionės traukiniais, elgesys atradus senelės namą... Visgi man filmas nepasirodė kažin koks labai įspūdingas ir įtraukus. Patiko Keirano Culkino vaidyba, išties įsimintinas jo vaidmuo, man jis patinka dar nuo serialo „Palikimas“ laikų, tačiau pats filmas, nors ir geras, išties nelabai sujaudino ir įtraukė dėl turistinio pasakojimo braižo, tačiau patiko, jog patys svarbiausi dalykai filme liko atskleisti tyliai, beveik nutylint, tad po komizmu atsiskleidžia svarbiausi terapiniai momentai.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 85/100

IMDb: 7.1

 

Maištinga Siela

Serialas: "Baltasis lotosas" / "The White Lotus (2 sezonas / season 2)

 

Sveiki, internautai praeiviai ir kasdieniai skaitytojai,

Visai neseniai sužiūrėjau serialą „Baltasis lotosas“ (angl. The White Lotus) pirmąjį sezoną ir iškart kibau į antrąjį, todėl tokia greita recenzija, kurią pasistengsiu labai minimaliai sutrumpinti ir pasakyti esmę.

Naujausias sezonas „Baltasis lotosas“ nufilmuotas Italijoje, Sicilijoje, todėl, žinoma, šiame sezone netrūksta itališkų aistrų, intrigų, spalvų, meilės, pavydo ir, žinoma, itališkos muzikos. Iš pirmojo sezono šioje naujoje istorijoje vaizduojama tik veikėja Tanya, prabėgus neaišku kiek laiko po jos nuotykių Havajuose, ji išteka už turtingo rančų savininko (pastarasis dviejuose epizoduose taip pat pasirodo iš ankstesniojo sezono). Netrukus tarp Tanyos ir jos vyro įvyksta keistas konfliktas ir vyras palieka žmoną Sicilijoje. Mums, žiūrovams, atrodo, kad dėl perdėto žmonos įkyrumo, nes ne visi gali ištisas dienas pakęsti jos emocingumo, tačiau būtent čia ir slypi viso sezono „įdaras“, nes istorijoje bus atskleista Tanyos vyro paslaptis ir didelė pinigų afera.

Kol Tanya bando susigaudyti savo jausmuose ir laukia iš vyro žinių, ji, žinoma, stengiasi ilsėtis Sicilijoje, nepamiršdama pagainioti savo asistentę Poršę (Patricija), pastaroji jauna ir gyvenime įstrigusi tarp dviejų viešbutyje sutiktų vaikinų. Tanya plaukioja prabangiomis jachtomis su savo naujaisiais draugais gėjais, nors ir taip akivaizdu, kad jie kažko nori iš senyvos moters ir čia kažkas ne taip...

Šalia mezgasi kitos kriminalinės istorijos. Prie viešbučio trinasi dvi vietinės jaunos prostitutės, Mia ir Lučia, kurios trokšta pripažinimo ir pinigų, todėl parsidavinėja čionai atvykusiems vyrams. Galiausiai paslaugas nusiperka nuo sekso priklausantys vyrukas, tačiau jo vyresnysis sūnus ją nusižiūri, todėl įvyksta toks absurdiškas ir komiškas konfliktas. Viešbučio administratorė Valentina užsislaptinusi lesbietė, reikli ir pikta moteris, kuriai šiame sezone lemta atsiskleisti (aliuzija į praėjusio sezono administratorių, kuris taip pat priklausė LGBT pasauliui). Tačiau net ir Valentinai tenka atlyžti ir pražysti.

Mažiau mane įtraukusi ir patikusi istorija – tai dviejų jaunų amerikiečių porų istorija. Du buvę koledžo draugai (Etanas ir Kameronas) su savo žmonomis nusprendė poilsiauti, prisimindami seną gerą draugystę, tačiau akivaizdu, jog senos žaizdos negyja. Alfa patinas pradeda slapta flirtuoti su Etano žmona Harper ir čia atsiranda meilės keturkampis, kuris kiek naivus, nes toks klasikinis, kad net nuspėjamas, tačiau preciziškai teatrališkai dramatiškas. Etanas pavydi savo hiperseksualiam ir savo ironijos neslepiančiam Kameronui, o Kameronas geidžia Etano žmonos Harper, nes tiesiog jam patinka trofėjai ir jos apsimestinis šaltumas. Kamerono žmona suprasdama, kas dedasi, amerikietiškai šypsosi ir kaip kokia Viktorija Siegel apsimeta, jog gyvena idiliškoje santuokoje. Viskas taip vaikiškai painu ir infantilu, tačiau serialo kūrėjai išlaiko tas veikėjų pabrėžtinas ydas ir kompleksus, utriruoja niekšybes ir nedorybes, juokiasi iš dviprasmybių, įsigalėjusių moralinių normų viešajame gyvenime ir išverstaskūriškame asmeniniame, kuriame kaip visada daugiau skausmo ir nesąmonių.

Kadrai iš serialo.

Kaip ir pirmajame sezone, tiek ir šiame, kūrėjai randa magiškų simbolių ir detalių, pavyzdžiui, šiame nuolat akcentuojamos porcelianinės dekoratyvinės galvos, kurios simbolizuoja, jog bus kraujo ir ne vienam veikėjui teks atsisveikinti su gyvenimu, todėl serialo finalas, nors ir žaismingas, mirčių tikrai netrūksta. Nors čia jokia paslaptis, nes serialo kompozicija panaši į pirmojo sezono: pirmojoje serijoje pranešama, jog viešbutyje kažkas mirė, aptinkamas kūnas. Tad žiūrovui belieka stebėti intrigų persunktą ir paradoksais sunarpliotą spalvingą veikėjų itališką aferą ir spėlioti, kuris iš veikėjų visgi mirs. Triukas, sakyčiau, klasikinis.

Visgi iki sezono vidurio buvau tvirtai nusprendęs, jog man labiau patiko pirmasis sezonas, tačiau pasibaigus antrajam, manau, kad jie lygiaverčiai. Kam labiau patiks havajietiška aplinka, o kam itališkas garso takelis ir Sicilija. Kurortinis ydų, neištikimybės ir kriminalų pasaulis nenuobodus, įvykiai įtraukia, pagauna ir juos įdomu sekti, purkštauti, jog jau taip tai tikrai nebūna, bet kartu suprasti ir pateisinti viso scenarijaus dėlionę. Gal kiek antrojo sezono veikėjai buvo natūralesni kaip veikėjai, ne tokie įrėminti savo ydų ir profesijų rėmuose, tačiau vis tiek tarnaujantys vienam nesudėtingam pramoginiams juodosios komedijos tipažui. Manau, kad šiuo metu trečiasis sezonas, kuris filmuojamas Tailande, bus vėlgi labai panašaus stiliaus ir patiks vis mažiau ir mažiau, nes taps savo paties sukurtų šablonų įkaitu. Kitą vertus, pasiilgusiems kurorto, cinizmo, karikatūros, aistrų ir detektyvo būtent tokiame kolorite žiūrės ir tolesnius sezonus. Nors serialas patiko, kol kas norisi nuo jo pailsėti, tad nežinau, ar žiūrėsiu būsimus pasakojimus.

Jūsų Maištinga Siela