Filmas: "Insurgentė" / "Insurgent"

Sveiki,

Vis laikausi tradicijos neatsilikti nuo Holivudinio gyvenimo ir pažiūrėti kultinius jau serijomis tapusius filmus su specialiaisiais efektais. Tokių filmų po mūsų saule randasi daug, praūžus Hario Poterio ir Saulėlydžio, Bado žaidynių epopėjoms, į rinką vis braunasi kiti kultiniais filmais norinčios tapti ekranizacijos su super herojais, seksualiais aktoriais ir savitais skandalais. Regis, toks filmas turėjo tapti „Divergentės“ tęsinys, pavadintas „Insurgentė“ (angl. Insurgent) (2015) – šiuos literatūrinius kūrinius jau turime ir lietuviškai. Tiesa, nesidomėjau žodžio etimologija ir apskritai po šios dalies nelabai supratau, ar Insurgentė yra savotiška Divergentės aukštesnė pakopa? Iš filmo taip ir neaišku, nes niekur šis žodis nebuvo verčiamas...

Filmą žiūrėjau, kaip sakiau, dėl tradicijos ir, žinoma, dėl pamėgtosios aktorės Shailene Woodley. Visgi filmas tikriausiai nebus toks kultinis, kaip „Saulėlydžio“ saga ir jų aktoriai nesulauks tokios stulbinamos šlovės, nes filmo saga atrodo kaip nukvėpęs limonadas, o ir reitingai nėra tokie įspūdingi, kokių tikriausiai tikėjosi filmų kūrėjai. Šioji dalis akivaizdžiai atrodo kiek prastesnė nei pirmoji. Pirmoji šio filmo valanda migdanti ir, tiesą sakant, nuobodoka, nes skirta per daug dėmesio ištęstai herojės savigraužos dėl tėvų mirties dramai, kuri absoliučiai manęs nesujaudino. Mane kur kas labiau domino herojės pasaulis, socialinių klasių suskirstymas ir toji sistema, bet filmas pakrypo į specifinius herojės žaidybinius pasąmonės kambarius, kai mergina turi pereiti lygius, kad taptų dar didesnė didvyrė, nei yra iš tikrųjų. Kad mergina pereis, žiūrovams nekyla jokių abejonių, todėl filmas tampa dar neįdomesnis. Aišku, aktoriai daro savo, šoka pagal žanro dūdelę, vaidina didvyrius, aukojasi, išduoda ir tra lia lia ir vėl grįžta pas laimėtojus. Žavioji Kate Winslet kaip visada žavi, nors ir gauna kulką nuo Naomi Watts, todėl jos kitoje dalyje nesutiksime, o gaila...

Filmas, norėtųsi sakyti, „šiaip sau“, bet žiūrėti, patikėkite, tikrai galima visai smagiai, o ypač tada, kai užblokuoji, jog viskas turi vykti ta nuobodžia herojine vaga – priešas miršta, o herojus išgyvena, kad galėtų „prasitęsti“ kitoje dalyje, kažkuo net primina „Absoliutaus blogio“ nesibaigiančią Millos Jovovich kančią... Tik kodėl turėtųsi kankintis žiūrovas? Neturėtų, todėl tik jūsų valia, ar žiūrėti „Insurgentę“, nes nežiūrėti ir žiūrėti priežasčių, sakyčiau, yra kone po lygiai.

P. S. Gaila nebent pagrindinės aktorės nuostabiai gražių plaukų, kuriuos šioje dalyje ji nusirėžė, nors ir buvo matyti, kad tai perukas, o tikrosios herojinės dramos taip ir nepajutau.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nepalūžęs" / "Unbroken"

Sveiki, kino žiūrovai,

Tikriausiai ne aš vienas labai laukiau naujausio Angelinos Jolie filmo „Nepalūžęs“ (angl. Unbroken) (2014) pasirodymo. Tai antrasis šios pradedančiosios režisierės darbas. Pirmasis „Kraujo ir medaus šalyje“ netikėtai kažkaip praslydo mažiau kam pastebėtas, bet jis man padarė tikrai labai gerą įspūdį. „Nepalūžęs“ turėjo būti dar geresnis, dar garsesnis, dar įtaigesnis A. Jolie projektas, pasakojantis apie realiai gyvą po paklydimo jūros platybėse ir japonų kankinimų išlikusį Olimpinį čempioną Louis Zamperini, kuris 2014 metais mirė, galimas daiktas, taip ir nesulaukęs šios filmo premjeros, bet režisierė su juo bendradarbiavo, kuriant šią juostą.

Pradėsiu nuo to, kad filmas labai skiriasi nuo „Kraujo ir medaus šalyje“. Debiutas, pabūsiu ne itin populiarus, buvo kur kas stipresnis, įtaigesnis ir įdomesnis – Balkanų karas buvo tikrai tai, kas iš tikrųjų įprasmino Europinio, aukšto kino lygio tradicijas, o „Nepalūžęs“ visomis išgalėmis pasidavė holivudiniams štampams. Taip, neįtikėtina biografija, neįtikėtina istorija, medžiaga, įkvepianti dvasios ištvermė, kai, rodos vilties nebėra, bet filmas visgi nėra toks geras, kokio tikėjausi, todėl nenuostabu, kad jis beveik negavo jokių nominacijų į pagrindinius šių metų filmų apdovanojimus.

Filmas pernelyg štampuotas – herojaus tragedija pribloškiamai heroistinė, išaukštinta, pagražinta visame kame ir retsykiais nenatūraliai atitrūkusi nuo realybės, kad nežinau, ar čia žiūriu dramą, ar jausmų pertekliaus „Disnėjaus“ animaciją su mazochistiniais elementais. Filmo „piešimas“ neturi nieko naujo, jame atpažinsite ir „Foresto Gampo“ elementus, ir „Pi gyvenimas“ plūduriavimo jūroje be žinios beviltiškumą bei filmą „Atpildas“ (The Raileay Man), kuris apskritai ne tik savo kankinimais panašus į „Nepalūžęs“, bet turi neįtikėtinai panašių siužetinių panašumų. Ir visa ši konjunktūra tiesiog ryškiai matosi šiame filme – dialogai nušlifuoti holovidiškai, nutolę nuo realybės, kankinimo scenos kažkokios neįtikėtinai konfrontuotos, tarsi japonas „Paukštis“ bijotų olimpinio čempiono, kai akivaizdžiai mėgaujasi valdžia, ypač neįtikėtinai nenatūrali ir hiperbolizuota scena, kai nusilpęs veikėjas kelia rastą virš savęs – jei tai būtų antikinis Heraklis, tada suprasčiau tai kaip mitologizacijos vaizdavimą, tačiau simbolizuoti, hiperbolizuoti dvasios žmogaus stiprybę fiziniais veiksmais labai rizikinga, gal ne tiek rizikinga, kiek holivudiška – sukramtyta, atkišta ir nieko naujo, nieko įdomaus.

Visą filmą juokėmės iš personažų šukuosenų – čia krenta dulkės, drapanos iki skutų sutrintos, o veikėjų plaukai gražiai spindi saulėje, beveik nesudulkėję, netgi po daugybės naktų, gražiai meta seksualias putomis suteptas bangas, jau nešneku apie skutimąsi, kai barzdos priklijuojamos tik kaip kada, kai tikriausiai nepamiršo grimo meistrai. O šiaip detalės kai kurios išties juokino, bet didžioji filmo dalis visgi emocionaliai paveiki, yra epinė istorija, yra puikūs aktoriais, kameros darbas, nors ir holivudiškas judesys. Po filmo aišku, kad režisierė yra ieškojimuose, scenarijų rašė broliai Coen‘ai, todėl jaučiasi, kad tai labiau bendras Holivudo darbas, ne pačios A. Jolie, ji pernelyg rėmėsi kitais, užuot kine ieškojusi savasties. Gal derėtų imti mažesnio biudžeto filmą, bet drąsiau eksperimentuoti? „Kraujo ir medaus šalyje“ buvo išties kietas filmas, o „Nepalūžęs“ – tiesiog Holivudinis geras reginys.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 59/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Divergentė" / "Divergent"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šįkart apie filmą „Divergentė“ (angl. Digervent) (2014). Taigi. Pasaulis sulaukė dar vienos trilogijos ekranizacijos su fantastiniais elementais. Regis, paskutinieji dešimtmečiai tiesiog taip ir gviešiasi visų populiarių trilogijų scenarijaus. Negalime skųstis, Holivudas visai neprastai perkelia knygos idėjas. Turime mes „Divergentę“ lietuviškai taip pat išsivertę, bet nežinau, kas šiame pasaulyje bepriverstų mane perskaityti tokio tipažo knygas, jaučiuosi iš to išaugęs, nors prisipažinsiu, kad dėl to pavydžiu penkiolikmečiams, kurie turi jose vis dar atradimo džiaugsmų...

Grįžtant prie filmo, pridursiu šabloniškai, kad neįmanoma nepastebėti, kad filmas labai panašus į „Sielonešę“, o labiausiai pirmąją „Bado žaidynių“ dalį: visuomenė skirstoma į sektorius ir luomus, atrenkami kandidatai, kažkas nori būti valdžioje, mergina kovoja su piktadariais... ir žinoma, neįmanoma nesulyginti abiejų filmų pagrindinių aktorių, abi panašios savo suapvalėjusiais skruostikauliais. Filmo atmosfera ir nuotaika taip pat panašios ir galiu beveik nuspėti, kad kritikai „Divergentę“ sumenkino dėl to, kad jau buvo sukurtas „Bado žaidynių“ filmas. Aišku, filme nieko čia naujo itin ir nepamatysime, bet filmo vienareikšmiškai kaltinti panašumu nereikėtų, veikiau tai literatūros supanašėjimo problema.

Visgi „Divergentę“ sulaukė komercinės sėkmės, surado savo žiūrovų klaną ir tai nėra blogai. Man asmeniškai filmas patiko, kažkaip įtraukė, viskas vyko nuosekliai, negąsdino ir neerzino panašumai su kitais filmais, tiesiog atsipalaidavau ir gyvenau su filmu. Pramoginio tipažo filmas, kuris kuo puikiausiai sulaukė mano dėmesio. Smagu čia matyti šmėkštelėjusią Kate Winslet (viena iš priežasčių, kodėl žiūrėjau šią juostą!), bet tikriausiai labiausiai patiko jaunoji pagrindinė aktorė Shailene Woodley, su kuria visai neseniai mačiau filmą „Dėl mūsų likimo kaltos ir žvaigždės“. Labai dailaus „sukirpimo“ aktorė, kuri užburia savo didelėmis akimis. Gana vykusi filmo atmosfera, aktoriai, istorija, nors ir primena savo struktūros eiga kitus filmus, tačiau mėgautis istorija tai nesutrukdė.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 48/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela