Filmas: "Kelionės pabaiga" / "The End of the Tour"

Sveiki, skaitytojai,

Filmų apie pačius keisčiausius rašytojus sukurta ne vienas. Vieni biografiniai filmai būna vykę, kiti – nelabai. Šiaip rašytojai laikomi vieni labiausiai pažeidžiamų psichiškai meninės srities žmonių, kurie linkę labiausiai į neurozes, depresiją ir savižudybę. Šįkart filmas „Kelionės pabaiga“ (angl. The End of the Tour) (2015) pasakoja apie amerikiečių rašytoją David Foster, kuris išleidęs didžiulį romaną „Begalinis pokštas“ tapo tikra dešimto dešimtmečio sensacija, o jo kūrinys – šedevru. Lietuviškai šios knygos kol kas neturime. Trečioji autoriaus knyga pasirodė gerokai po autoriaus mirties, nes David Foster, sirgęs daugiau nei 20 metų depresija, galiausiai 2008 metais, nesulaukęs nė 50 metų, nusižudė. Įdomu tai, kad jo romanas „Begalinis pokštas“ yra daugiau nei 1000 puslapių apimties savižudžio laiškas.

Filmas pasakoja tik penkių dienų laikotarpį, kai autorių užgriuvo netikėtai po romano pasirodymo šlovė. Jo penkios dienos su žurnalistu tampa jo gyvenimo permąstymo dienomis. Iš esmės filmas gana lėtas, prigrūstas pačių įvairiausių dialogų, rekonstruotų iš išlikusių juostelėse įrašų, todėl režisieriui beliko tiesiog surasti gerus aktorius ir visa tai įvilti į filmo rūbus. 

Tiesą sakant, sunku komentuoti kritikų išgirtą filmą, kuris mus grąžina į 1996-uosius ir vėl prikelia tos kultūros populiarias dienas. Filmas vykęs – sutinku. Subtilūs dialogai, dviejų vyrų užsimezgusi draugystė, filosofiniai pokalbiai apie merginas, kūrybą, žlugusias viltis, rašytojo nutylimą vienatvė. Filmas gana niūrokas, lėtas ir, tiesą sakant, veikėjų žodžiai, jų bendravimas turi paliesti žiūrovą – ir paliečia, tikrai, tačiau visumoje filmas atrodo nesujaudino taip, kaip būtų galima tikėtis, gal ir dėl to, kad nėra ryškaus ypatingos istorijos raidos. Na, du vyrukai bendrauja 5 dienas, vengdami narkotikų temos, tačiau ryškesnių įvykių nėra, viską turi atsverti ypatinga režisūra ir veikėjų vidinė dinamika – ji tikrai yra, tik savotiška, jautri ir subtili. Įtariu, kad ne kiekvienam žiūrovui šis filmas, ne kiekvienam, tačiau man jis žiūrėjosi keistai – iš vienos pusės labai įtraukė, o iš kitos – lyg pajutau kažin kokį vilkinimą. Sakau, kažkaip sunku vertinti pažymių, nes atsidūriau objektyvumo ir subjektyvumo sankryžoje. O filmas vis tiek, nepaisant sudominimo laipsnio, yra geras su puikiai aktorių brigada.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nuostabi dabartis" / "The Spectacular Now"

Sveiki, skaitytojai,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Nuostabi dabartis“ (angl. The Spectacular Now) (2013) tikriausiai nebuvo tas filmas, kurio labai laukiau, ar kaip nors planavau jį pažiūrėti. Tiesiog iššoko į priekį dėl savo lengvo žanro ir aktorės Shailene Woodley , kuri man paskutiniu metu labai patinka ir stengiuosi su ja pažiūrėti visus prieinamus darbus. Iš dalies ir dėl „Įniršio“ aktoriaus Miles Teller. Na, šią dramą pastebėjo kino kritikai ir mano didžiausiai nuostabai įvertino neįtikėtinai gerai, todėl teko pasimuistyti kėdėje, suvokiant, kur tas visas filmo gerumas...

Filmo pradžia – apgailėtina. Tikrai. Nemeluoju. Pasijutau taip, lyg įsijungčiau buką komediją, kurioje pasakojama „kieto“ išlepinto ir dėmesio trokštančio „bičiuko“ gyvenimo istorija, kuris įsimyli nelabai populiarią merginą ir dėl to jaučiasi ne kaip... Tiesą sakant, iš dalies filmas apie tai ir yra, o man, kaip žinia, labai nepatinka tokie pasipūtėlio susitupėjimo filmai ir dar su tais visais Holivudiniais burbulais – pašėlę vakarėliai, tėvų dėmesio stoka, degtinytė, žolytė... Ir visgi, pažiūrėjau, nors pradžia buvo tikrai ne kokia, – atmetimo reakcija, kaip sakant. Vėliau scenarijus pakrypsta aiškia problemine linija – tapatybės ir atsakomybės, asmenybės formavimo stoka. Čia įdomiau. Kažkaip imi ir „susigyveni“ su tais personažais, nors gal ir nelabai žavi jaunimo bėdos, jau nugvildentos tokio tipažo kine iki gyvnagio – čia man priminė prieš kelerius metus matytą dramą „Keitas“ (2008) ir kitų panašių filmų matęs. Žodžiu, po mokyklinė krizė smarkiai vyrukui kerta per „kiaušus“ ir šis laksto, gaudydamas gyvenimo prasmę pas savo nedorėlį tėvelį, tampo gražiąją Eimę ir visaip kitaip už kiekvieno kampo svaiginasi alkoholiu, kad jaustųsi nors per nagą juodumą geriau.

Nežinau, kas kritikams šiame filme taip patiko, tačiau filmas neblogas, visumoje ir moralas, ir jaunimo problemos, ir meilė lyg ir be romantikos, bet ir lyg su romantika... Tiesiog, sakyčiau, tai tikrai neblogas filmas jaunimui, mokyklą baiginėjantiems mokiniams, studentams, žmonėms, kurie vis prisimena, kaip sunkiai pradėjo savarankų savo gyvenimą. Jaunimui šis filmas ypač patiks. Kinomanams – pasirodys neblogas, bet dėl temos galgi ne visiems patiks. Man „suėjo“ visai gerai.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb:7.1

Jūsų Maištinga Siela