Filmas: "Lenktynininkė ir gangsteris" / "Le Fidèle"

Sveiki,

Daug žadanti kriminalinė prancūzų drama nežavinčiu pavadinimu „Lenktynininkė ir gangsteris“ (pranc. Le Fidele) (2017) iš esmės liko truputį nuviliantis filmas. Nors teko girdėti dūsaujančių, koks geras filmas, pats geriausias Kino pavasaryje ir net norėjosi po seanso sustoti ir pasibarti su netikėtai apstulbusiais žmonėmis. Tai filmas, į kurį galėčiau, tarkim, nueiti paprastą dieną kaip į bet kurį komercinį filmą, nes jis tokio tipažo – nufilmuotas amerikietiška sensacinga maniera, pridedant atseit jaudinančių, romantiškai tapybiškų ir perspaustų scenų, kurios nieko bendra neturi su realybe. Tiek to, ne dėl realumo einama į šį festivalį, o dėl kitokios suteikiamos iliuzijos, o toks filmas kaip „Lenktynininkė ir gangsteris“, mano akimis, žiūrimas prieš miegą, pasidėjus ant kelių nešiojamąjį kompiuterį.

Filmas nėra savaime prastas, jis strategiškai „įmestas“ į pagrindinį Kino pavasario repertuarą, norint prisivilioti masinio kino žiūrovą su prancūziška produkcija. Manau, organizatoriams pavyko, tik gaila, kad kur kas unikalesni filmai, kurių nebebus progos pamatyti, dėl tokių strategijų yra nustumiami į antrą planą. Bet kas ieško, tas randa... Filmas absoliučiai vidutiniškas ir čia negelbsti nei išliaupsinti ir puikiai žinomi iš kitų filmų aktorių duetas („Tolyn nuo tolstančios minios“, „Kaulai ir rūdys“, „Adelės gyvenimas“ ir kt.), nes viskas tiesiog dvelkia netikrumu. Scenarijus neįtikėtinas lyg iš trilerio, personažai nesimpatiški, nes jie pernelyg nutolę nuo mūsų realybės – vėžiu serganti lenktynininkė ir gangsteris melagis, bijantis šunų. Tiesiog nesuderinama pora apkvaišusi nuo meilės. Kur tokius nenatūraliai margus personažus galima pamatyti? Aišku, tame pačiame standartiškų filmų kalvėje – Holivude.

Kažkodėl filmą pamiršau vos išėjęs iš kino salės, vadinasi, tiek tų aplinkinių liaupsių – nepaveikė nors tu ką. Bet pykti ant filmo nereikia, nes tai komercinio pobūdžio juosta, prieinama daugeliui, daug kam dar kelia įspūdį ir prancūziška aplinka bei kalba, tačiau čia tiems, kurie apskritai retai pamato kokį europietišką kino kūrinį.

Ieškant šiame filme pliusų, galima paminėti iš esmės gerai išvystytą pasakojimo eigą – nuoseklu, motyvuota ir viskas taip tvarkinga, kad nekelia abejonių, jog iš šio filmo nesulauksime jokios priešpriešos ar netikėtos provokacijos, diskusijų ar ginčų. Kitaip sakant, tai paprasta Romeo ir Džiuljetos istorija, tiesiog įvilkta į jau nuspėjamas aplinkybes, nufilmuota gražiai ir tvarkingai, net vietomis prabangiai, tačiau, bent jau aš, ne to atėjau į Kino pavasarį. Bet ar galiu kaltinti, kad kas nors mane apgavo? Tikriausiai, kad ne.

Nuoroda į Kino pavasarį ČIA.

Mano įvertinimas: 6/10

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela