Sveiki,
Po Kino pavasario filmų
norisi kažko kasdieniškai komercinio ir pirmasis filmas, kurį nusprendžiau
pažiūrėti, yra amerikiečių fantastinė juosta „Sunaikinimas“ (angl. Annihilation)
(2018), kuris vos tik pasirodęs iškart sulaukė puikių kino kritikų vertinimų ir
jame pirmu planu pasirodo „Oskaro“ laureatė Natalie Portman.
Tiesą sakant, iš šios
mokslinės fantastinės juostos galima tikėtis itin daug, tačiau, prisipažinsiu,
kad truputį kankinausi, nes filmas beaistris, šaltas ir pernelyg sintetinis, trūko
paprasčiausio režisūrinio talento derinti tai, kas žmogiška ir tai, kas
fantastiška. Pernelyg filmas nuslydo į klišinį vaizdavimą – perdėm pernelyg
nepaaiškinamas reiškinys, slapta organizacija, slapta moterų grupelė, einanti į
paslaptingą stalkerišką zoną, kuri
vadinama „virpesių zona“ ir... Tiesą sakant, iš šios istorijos norisi paslapties,
originalumo ir netikėtumo ir, regis, scenarijus jau galėjo užsikabinti už
puikios medžiagos – genetiniai mutavimai, tačiau jie liko filme veikiau tik
aplinkybių dekoracijomis, nestebinantys, kažkur matyti ir siužetiškai
nuspėjami.
Vietomis filmas artėja
prie trilerio apie paikas ekspedicijas kur nors negyvenamoje planetoje, bet
veikėjų psichologija pernelyg nuspėjama ir vykdoma pagal visą eilę jau matytų
panašių aplinkybių filmuose. Natalie Portman iš esmės superinė aktorė, bet kai filmas lėkštokas, o idėjinis matmuo
paviršutiniškas, o praradusios moters tipažas šabloniškas – nėra gelmės, nėra
ir aktorinio meistriškumo viršūnės. Galima pagirti nebent filmo filosofinę
pabaigą, kuri šiek tiek priminė filmą „Sielonešė“ ar tą patį apie ateivius „Atvykimas“,
bet kai filmas turi tik beaistrę, bet neblogą idėją, tada kūrinys tiesiog
nejaudina ir daryk nors tu ką.
Mano
įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 79/100
IMDb: 7.1
Jūsų Maištinga Siela
Nelabai supratote filmo esmę, neįžvelgėte jame užslėptas paslaptis. Siūlyčiau antrą kartą peržiūrėti , o ne vadinti filmą lėkštu, nepastebėjote esminių detalių. ::)
AtsakytiPanaikinti