Sveiki,
Esu didžiosios
animacijos gerbėjas, tad iškart, kai tik pasitaikė proga, pažiūrėjau „Monstrų
viešbučio“ trečiąją dalį, kuri vadinasi „Monstrų
viešbutis 3: atostogos“ (angl. Hotel
Transylvania 3: Summer Vacation) (2018). Prisimenant smagius ankstesniųjų
dalių nuotykius su jau pamėgtais personažais, žiūrovas tikrai, manau, trauks
pasižiūrėti ir šios monstriškosios dalies. Nors kino kritikai šią dalį pasitiko
ganėtinai vidutiniškai, man ji mažai kuo savo kokybe skiriasi nuo ankstesniųjų
dalių.
Šįkart
monstrų šeimynėlė keliauja kruizu, o didysis Drakula susiduria su meilės
trūkumu ir įsimyli, o siaube – siaubūnų medžiotojo Van Helsingo anūkę, kuri
taip pat karštai nekenčia visų monstrų. Visas veiksmas vyksta vien tik monstrams
skirtame kruize, tad aplinka ir atmosfera kaip vaikiškame juokingame „Titanike“
su klaidžiomis pinklėmis. Iš esmės nestinga juokingų nuotykių ir epizodų, jau
atpažįstamų įvaizdžių ir simbolikos, kaip antai „receptas“ kaip sunaikinti
visus pasaulio monstrus – užtenka pagroti didžiausią pasaulyje siaubūną
hipnotizuojančią muziką, tačiau viską gi išgelbėja „Makarena“...
Kažkaip
žiūrint šią dalį nesinori ieškoti joje kažin kokių spragų ar trūkumų, tačiau
vieną didžiausių visgi galima įvardyti kaip pernelyg standartinę formą
išlaikantis pasakojimas su visiems atsibodusia Happy And formule – blogiukai staiga susivokia, jog klydo ir įvyksta
stebuklingas atsivertimas, po kurio visi šoka ir „tūsinasi“ – o kaipgi kitaip
filme, kuris skirtas visai šeimai? Dėl holivudinio patoso filmas kažin ar dėl
to prastesnis, vis tiek jį žiūrėti, ištiesus kojas prieš miegą smagu ir
nuotaikinga.
Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų
vidurkis: 54/100
IMDb: 6.3
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą