Sveiki,
Labai
mėgstu prancūzų režisierių Olivier Assayas. Tai tikriausiai trečiasis jo
matytas filmas „Dvilypiai gyvenimai“
(pranc. Doubles Vies) (2018). Anksčiau
matyti taip pat puikūs filmai „Zils Marijos debesys“ ir „Asmeninė pirkėja“
išties buvo mane intelektualiai prikaustę, tad beveik neabejojau, kad gerai „pasikrausiu“
ir iš šio filmo.
Istorija
pasakoja apie santykių keturkampį knygų leidybos sferoje. Intelektualioje vyno
gėrimo ir vakaronių terpėje „trinasi“ vidutinio amžiaus žmonės, kalbantys apie
leidybos pokyčius, nė nesuprasdami, kad iš tikrųjų jie kalba apie savo amžiaus
pokyčius ir naujos kartos atėjimo. Tai tam tikra šabloninė simbolinė kalbėjimo
forma, kurią naudoja režisierius ir savo kituose filmuose. Kita prasme tai
filmas apie saviapgaulę, gyvenimas apgaubtas melo, suvokiant jį, bet sąmoningai
vengiant tiesos, kad, neduok Dieve, nesugriūtų tiesiog patogus santykis su
gyvenimo partneriu. Kitaip sakant, tai ne tik jau prancūziška šiuolaikinė
gyvenimo maniera, bet ganėtinai tendencinga ir Lietuvoje...
Filmas
„plepus“, jame daug gana specifinės sferos dialogų – apie aktorystę, apie
leidybos užkulisius, apie knygos rašymą... Kartais atrodo, kad patys veikėjai
yra klišiniai knygos personažai, o jų aprašyti veikėjai kur kas gyvenimiškesni.
Režisierius tiesiog nuostabus dialogų kūrėjas! Vien dėl jų eičiau dar kartą
pažiūrėti šio iš esmės gero filmo. Nors man labiau patiko jo paskutinieji
filmai, ypač „Zils Marijos debesys“, kuriame Juliette Binoche atliko įspūdingą
vaidmenį. Na, o „Dvilypiuose gyvenimuose“ ji susilieja su ketviriuke ir
aktoriniu požiūriu nelabai kur čia yra aktoriams labai pasireikšti, nes filmas
ne apie asmenybes, o apie santykius.
Visgi
buvo vieta, kai nesuturėjau juoko. Kai ketveriukė kalbasi prie vasarnamio
terasoje apie audio knygos įgarsinimą ir vienas iš jų sako, kad reiktų
paskambinti Juliettai Binoche ir susitarti, kad jį įrašytų audio knygą, o ta
pati aktorė tame pačiame kadre vaidindama visai kitą personažą sako, kad niekas
taip nedaro, nes reikia susisiekti su jos vadybininku... Smulkmena, bet kokia
prancūziška ir natūrali! Šiaip filmas gal kiek siužetiškai primena pernelyg
paprastą muilo operą ir galima pasigesti originalumo, tačiau intelektualių
dialogų dėka filmas kaip koks ledkalnis pasirodo kur kas galingesnis už bet
kokį Lotynų Amerikos serialą.
Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų
vidurkis: 82/100
IMDb: 6.5
Nuoroda
į „Kino pavasarį“ ČIA.
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą