Sveiki,
Šįkart
apie šią citatą – visą Donaldo Kajoko eilėraštį „Hiperrealybė“ iš jo rinktinės „Poezija,
o gal ne ji“ išsireikšiu netikėtai paties „susicukravusiom“ eilėm.
Gal Kajokas, o gal ne jis
Kajokas, o gal ne jis,
Tapė ant kranto
Baltą kamanę, o motina
Melžė praustuvėn karvę žalmargę.
Donaldas, o gal ne jis,
Citavo anapus vaivoro vaiduoklio
Prieš naktį, nuslūgus aistroms ir gaisrams,
Prie vandens vis citavo...
Vis citavo,
Kai saulė kaip nutrūkęs serbentas, arba
Durnelės melžtuvėj įkritęs žiedelis
Vis skendo už horizonto
Vandens ir vaivoro vaiduoklio –
Ne Kajokas ir tikrai ne Donaldas, bet...
Pacituokim!
Iš lėto, kaip peizažas
Nuvažiuoja kreivuotom karietom,
Pavargus diena už eilėraščio ritmo
Važiuoja... –
Ir dar kartelį cituokim –
Nuvažiuoja diena už cukruoto Versalio,
O gal ir ne Donaldo
Ir gal tikrai ne už jo, bet...
Geriau pacituokim
Cukruotą Versalį.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą