Knyga: Louis Sachar "Berniukas mergaičių tualete"

Louis Sachar. „Berniukas mergaičių tualete“ – Vilnius: Alma littera, 2004 – 224 p.

Sveiki, skaitytojai,

Mažuosius skaitytojus dažnai intriguoja knygos pavadinimai, tad drąsiai galima sakyti, kad amerikiečių rašytojo Louis Sachar (g. 1954) knyga Berniukas mergaičių tualete (angl. There‘s Boy in the Girl‘s Bathroom) yra tokia, kuri išsiskiria iš kitų knygų. Knyga įtraukta į lietuvių rekomenduotinų mokyklinių skaitinių sąrašus, išleista kelių leidyklų, o Amerikoje pasirodžiusi 1987 metais tapo tokia kultine, kad ją net 19 kartų mokiniai išrinko kaip geriausią knygą mokiniams. Lietuvių kalba turime ir kitus autoriaus kūrinius: Duobės, Maži žingsneliai, Berniukas be veido.

Nenuostabu kodėl ši knyga mažųjų skaitytojų tokia mėgstama, nes dėmesio centre – sunkaus būdo Bredlis Čokersas, ką tik pradėjęs bręsti mokinys, kuris turi rimtų problemų mokykloje: sėdi klasės gale, yra nemėgstamas klasės draugų ir mokytojų, jo elgesys neprognozuojamas ir sunkus, jis niekada nedaro namų darbų ir tai iš esmės dabar atliepia nemenką dalį nemotyvuotų šiuolaikinių vaikų. Atpažinti knygoje save ar savo klasės draugą, kuris nuolat prisiverda košės, yra išties smagu jaunajam skaitytojui. Mokyklos realijos, aplinka, klasės atmosfera, išsišokimai nesunkiai atpažįstami, todėl lengva susitapatinti su knygos veikėjais.

Iš esmės Bredlis susiduria su dviem esminiai pokyčiais. Į klasę ateina naujokas Džefas, kuris pasodinamas prie Bredlio ir jiedu netrunka tapti gerais draugais. Iš pradžių tampa kiek keista, kad Džefas nuolaidžiauja Bredliui, nesibodi jam duoti pinigų, kad šis jo neapspjautų, susitaiko su Bredlio prasta reputacija ir net kalbinamas kur kas pripažintų ir draugiškesnių vaikų nei Bredlis, Džefas kurį laiką vis tiek renkasi „sunkaus vaiko“ draugiją. Tiesa, knygoje Džefo pasirinkimas nemotyvuotas, nepagrįstas. Gal tai naujas adaptacinis laikotarpis, kuris veikia vaiko elgeseną? Gal jis galvoja, kad jeigu nusisuks nuo Bredlio, ir Džefą persekios? Net ne savo kaltės prisipažinimas vietoj Bredlio, Džefą daro neįtikinamą kaip knygos veikėją.

Kitą vertus akivaizdu, kad antraeilis veikėjas Džefas tėra tik karikatūra, priemonė atskleisti Bredlio vienišumui, kadangi šis „nusisavina“ naujoką ir pavyduliauja, kad jo naujasis draugas bus nuviliotas sėkmingesnių vaikų. Tai yra pirmasis rimtas Bredlio išbandymas – suvokti teisingos, pasitikėjimu grįstos draugystės svarbą ir atmesti pavydulingą žmonių nusisavinimą. Bredlio problema, kad jis jaučiasi „nurašytas“, jo socialinė atskirtis nuo klasės ir suaugusiųjų tik didėja. Tokiam vaikui daug netrūksta, kad jis pasirinktų kaskart vis prastesnius sprendimus. Tą sužinome ir iš jo vis kartojamo „paskambink, jeigu netiki“ – pamažu ima manipuliuoti suaugusiais, suteikdamas jiems nemalonių progų. Tai maišto protestas, kuris sklinda iš vienišo vaiko, kuris net namuose neturi palaikymo, nes jo geriausi žaidimo draugai – kambariniai žaislai, su kuriais jis žaidžia, sudėdamas savo asmenines patirtis. „Užteks, Bredli, – tarė tėvas. – Tikrai užteks. Nori užaugęs būti nusikaltėlis? (p. 21)“

Louis Sachar

Antras esminis lūžis Bredlio gyvenime atsiranda tada, kai į mokyklą priimama nestandartinių pažiūrų psichologė Karla, kuri vienintelė paskatina berniuką elgtis kitaip. Taikydama šiuolaikinius psichologinius metodus, labiausiai pritarimą, ji randa pamažu raktą į Bredlio širdį ir berniukas pamažu ima keistis. „Kartais mokytojas iš mokinio gali išmokti daug daugiau negu mokinys iš mokytojo (p. 48) – sako Karla, taikydama atvirkštinius principus ir pasikabina Bredlio piešinį kaip pavyzdį visiems, taip paskatindama jį labiau pasitikėti moksluose ir gyvenime.

Tai išties komplikuota istorija, kadangi Karlą įskundžia nepatenkinti tėvai, jos metodai tėvams atrodo nepriimtini, nors ir veiksmingi, ji atleidžiama iš darbo ir graudžiausias šios istorijos momentas, kada Bredlis, įgijęs visišką psichologės pasitikėjimą, nespėja su ja atsisveikinti. Tas neteisingas istorijos kartėlis, kad už gerą psichologei nebuvo atlyginta geru iš esmės jaunajam skaitytojui turėtų labiau įsiminti nei „teisingai“ pasibaigusi istorija. Kad kenčia ir yra elgiamasi gyvenime su gerais žmonėmis blogai, jaunasis skaitytojas suvokia, kad kartais svarbiau būdas pasiekti tikslui, o ne pats tikslas. Karlos būdas suteikti pasikeitimo galimybės Bredliui atsigręžė prieš ją pačią. Taip jau būna, kad ir suaugusieji klysta teisdami ir atleisdami iš darbo gerąją Karlą, kaip klydo ir daugelis mokytojų „nurašydami“ Bredlį kaip nevykėlį ir sudėtingo elgesio mokinį. Galiausiai mergaitės gimtadienis, į kurį Bredlis visgi gauna pakvietimą, sušvelnina knygos toną ir nuteikia skaitytoją visgi priimti šią istoriją kaip pamokančią, bet nepamokslaujančią.

Tekstas pasižymi dinamišku, kinematografiniu pobūdžiu. Jame gausu gyvų dialogų, mažai aprašymų ir samprotavimų. Jaunasis skaitytojas apie veikėjus susidaro įspūdį iš jų pokalbio, todėl tie, kurie ieško „priėjimo“ prie nesudėtingų, bet įtaigių, aktualių ir įtraukiančių istorijų, manau, Berniukas mergaičių tualete yra vertas kūrinys savojo skaitytojo. Ir ypač berniuko, kuris nemėgsta skaityti knygų!

Jūsų Maištinga Siela