2019 m. spalio 2 d., trečiadienis

Knyga: Kent Haruf "Mūsų sielos naktyje"


Kent Haruf. „Mūsų sielos naktyje“ – Vilnius: Baltos lankos, 2019 – 144 p.

Sveiki, knygų skaitytojai,

Po rudeniškai gražiu viršeliu slepiasi dar viena verstinės grožinės literatūros istorija, kurią kaip karštą naujieną pristato Baltų lankų leidykla. Šįkart tai amerikiečių prozininko Kent Haruf (1943-2014) paskutinis romanas Mūsų sielos naktyje (angl. Our Souls at Night), kuris pasakoja apie vienišus senukus, gyvenančius kaimynystėje. Edė ir Luisas jau išgyvena gyvenimo saulėlydį, abu yra netekę sutuoktinius, todėl neturėdami ko prarasti, jie susitaria miegoti vienoje lovoje, kad galėtų pasidalyti prieš užmiegant mintimis arba tiesiog jausti vienas kito būvimą šalia ir žinoti, kad jie nėra vieni(ši).

Tiesą sakant, mane kur kas labiau tiek literatūroje, tiek kine žavi pasakojimai apie senukus, kurie spjauna į viską ir ryžtasi paskutiniam pasispardymui nei tos visos dramatiškos jaunuolių istorijos. Ne kartą save pagavau mąstant, kodėl labiau simpatizuoju žilagalviams senoliams, nei jaunuoliams? Kiekvienas tikriausiai iš mūsų daugiau ar mažiau galvoja apie savo senatvę, gyvenimo baigtį, kada pasieki didžiausią savo patirties sankaupą, kai nebėra nieko naujo patirti, vien tik savo senkančias gyvenimo jėgas ir paskutines gyvenimo dienas. Tai tam tikras susitaikymas su žmogaus ribotumu ir mirtingumu, deja, visi mes prie to artėjame.

Labai tikėjausi, kad knyga bus kažkuo panaši į prieš tai skaitytą britų rašytojo John Berger Mes susitinkame čia, tačiau Kent Haruf knyga kiek kitokia, nors ir išlaiko tylų melancholišką gyvenimo baigties ir artumo troškimo eleginį pasakojimo atmosferą, tačiau pasakojimo pobūdis kur kas reališkesnis, nuoseklesnis ir žemiškesnis.

Atrodo, tokių knygų, kaip senukų vaikai pradeda auklėti savo senuosius tėvus, (netgi savotiškai juos morališkai auklėti, nes patys kažkada buvo jų taip mokomi gyventi), istorijų literatūroje turime ne taip ir mažai. Edės sūnaus Džino santuoka griūna, jis palieka savo mažametį sūnų senai motinai, kuris stebi močiutės ir kaimyno Luiso draugystę ir pamažu jo besidraskančios šeimos žaizdos pradeda gyti, tačiau Džinas greitai atsiima sūnų ir uždraudžia bendrauti su močiute, nes ji elgiasi nederamai palaikydama nepadorius santykius su kaimynu, apie kuriuos žino visas miestelis. Nors visa šioji situacija pasakojama amerikietiškos kultūros kontekste, tačiau labai dažnai galime atpažinti ir mums, lietuviams, ydingų kultūrinių niuansų, moralinių veidmainiškų vertybių, kada stengiamasi aukoti asmeninę laimę ir džiaugsmą dėl giminių, kaimynų, miestelėnų požiūrio. „Viešumoje žmonės mandagūs. Niekas nenori kelti triukšmo. Be to, aš manau, kad mes kiek persūdom. Jie turi sočiai savų reikalų, kada jiems mumis domėtis. Dar jiems nebaigus valgyti, trys moterys išeidamos stabtelėjo prie jų, kiekviena pasakė labas, o tada pasuko prie durų (p. 49)“ Viena opiausių problemų, kurias subtiliai atskleidžia K. Haruf, yra šeiminių santykių svyravimai, deklaruojamų vertybių neatitikimas su fundamentaliosiomis vertybėmis, kada žmogui, kad ir seniausiam, vis tiek norisi artumos ir atramos.

Kent Haruf

Džinui atrodo, kad jo senutė motina turi visą likusį gyvenimą gedėti ir prisiminti jo tėvą Karlą. Visus santykius gaubia šiokia tokia nuosavybės, nusisavinimo idėja t. y. tam tikri socialiniai ir kultūriniai standartai bei vaidmenys, kuriuos turi atitikti senukai ir jų vaikai. Tiesą sakant, Edė spjauna į viską, ji užmezga romaną su Luisu, puikiai leidžia laiką, jaučia prieraišumą, pasitikėjimą; abu nuogi brenda į vandenį ir tame neskubriame tekste skambanti frazė „man nerūpi, jeigu mus kas nors pamatys nuogus“ iš tikrųjų suskamba pati iliuzija, kuriai lemta subliukšti. Iliuzija, kad vieną akimirką išsivadavus iš sociumo primestų vaidmenų nelaisvės galima išsivadavus gyventi laisvėje iki mirties. Skaitytojas jaučia, kad veikėjams to nelemta patirti, (kad nebus šitaip, kaip būna tuose įkvepiančiuose filmuose apie senukų pabėgimus), nes eleginis pasakotojo balsas išduoda, kad tai tėra tik trumpalaikis išsilaisvinimas, gilesnis įkvėpimas prieš vėlei grįžtant Luisui ir Edei į savo vienatvės vaidmenis.

Neskubriame pasakojime autorius stačiai išvengia sentimentalumo, tačiau nepraranda jautrumo – tai itin gero literatūrinio teksto audinys, kuris panardina ne vien į įvykių verpetus, kurie gana žmogiški, gyvenimiški, daugelio skaitytojui nesunkiai atpažįstami iš savo giminių ir artimųjų bendravimo modelių, tačiau autorius išgauna (simboliškai – ir savo paskutiniame gyvenime rašomame romane) gyvenimo pabaigos liūdesį ir tam tikrą džiaugsmą, „bobų vasarą“, paskutinį bandymą senukams susigrąžinti prabėgusį laiką ir gyventi dabartimi, ne vien tik savo gyvenimo prisiminimais.

Žinote, kur šios istorijos grožis? Kad net ir senatvėje suvokus, kad jau niekas nebesvarbu ir reikia gyventi savo gyvenimą, žmogus vis tiek atsisako asmeninės laimės, suklumpa prieš finišo tiesiąją. Laimės atsisakymas Mūsų sielos naktyje tampa esminiu gyvenimo įverčiu, apibendrinu: be savo ribotumo ir klaidų mes nepatirtume tų sielos naktų, kurios, kad ir kokios šaltos ir liūdnos, sukuria kančios grožio tikrumo tyrumą ir iliuziją, kitaip sakant, jos viena kitai neprieštarauja, o tai ir yra gražiausia šioje knygoje – mes taip iš visos širdies trokštame gyventi laisvėje, tačiau vis tiek moralinių įsipareigojimų dėka renkamės gyventi vienatvėje.

Jūsų Maištinga Siela

4 komentarai:

  1. Mano vardas Vajonė Strimaitienė, forma, Vajonė Strimaitienė Po 12 santuokos metų aš su vyru buvome vienoje ar kitoje ginčuose, kol galiausiai paliko mane ir persikėlė į Kaliforniją būti su kita moterimi. Jaučiau, kad mano gyvenimas baigėsi ir mano vaikai manė, kad daugiau nebematys savo tėvo. Aš stengiausi būti stipri tik dėl vaikų, bet nesugebėjau suvaldyti skausmų, kurie kankina mano širdį, širdį užpildė skausmai ir skausmai, nes buvau iš tikrųjų įsimylėjusi savo vyrą. Kiekvieną dieną ir naktį galvoju apie jį ir visada linkiu, kad jis sugrįžtų pas mane, aš tikrai buvau nusiminęs ir man reikėjo pagalbos, todėl internete ieškojau pagalbos ir atėjau į svetainę, kurioje manoma, kad dr. Osagiede gali padėti greitai sugrįžti. . Taigi, jaučiau, kad turėčiau jam pabandyti. Aš susisiekiau su juo ir jis man pasakė, ką daryti, ir aš padariau tai, tada jis padarė meilės burtą už mane. Po 48 valandų mano vyras man tikrai paskambino ir pasakė, kad labai pasiilgo manęs ir vaikų. Taigi nuostabu !! Taigi jis tą pačią dieną grįžo su didele meile ir džiaugsmu, atsiprašė už savo klaidą ir už skausmą, kurį sukėlė man ir vaikams. Nuo tos dienos mūsų santuoka dabar buvo stipresnė nei buvo anksčiau, viskas dėka daktaro Osagiede'o. jis yra toks galingas ir aš nusprendžiau pasidalinti savo istorija internete, kad dr. Osagiede tikras ir galingas burtininkas, kuris visada melsiuosi ilgai gyventi, kad padėtų savo vaikams nelaimės metu, jei esate čia ir jums reikia jūsų Ex atgal ar jūsų vyras persikėlė į kitą moterį, daugiau nebeverkite, susisiekite su šiuo galingu rašytoju. Jo kontaktinis el. Paštas šiuo adresu: doctorosagiede75@gmail.com arba „whatsapp“ telefonu +2349014523836
    arba viber +2349014523836

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nėra jokių burtų, nes pats gyvenimas yra stebuklas ir nieks iš pašalies nesukurs jo, jei patys nesijausite gyveną.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Gyvenimas kartais gali būti įdomus, viena minutė yra maloni, o kitą - visai kas kita. Mes su sutuoktiniu gyvenome labai gražų gyvenimą prieš netikėtą chaosą, gyvenimą be dėmių ar nepasitikėjimo, tik tada, kai mums kilo problemų dėl vaikų palaikymo, jis nustojo mokėti ir rado nuotykį lauke flirtuodamas savo sutuoktinių namuose, papuošdamas viską, ką mes patyrėme. ir dėl to, ką mes dirbome dėl nereikalingo malonumo, jaučiau savyje šią tuštumą, neįsivaizdavau, kaip padėti išgelbėti savo sąjungą su juo, nes jis negrįžo namo, jis vėlavo lauke, gėrė, rūkė ir darė įvairius dalykus niekada to nepadarė ... Bet dėka žmogaus, kuris suteikė džiaugsmo su stabilumu mano namuose, daktarui Egwali, gerų darbų vyrui, jis yra toks tikras ir palankus, nes aš bandžiau ir pasitikėjau ... Kalbėkis su juo apie savo baimes ir džiaugsitės, kad tai padarėte. „WhatsApp“ arba „Viber“ +2348122948392 arba el. Paštu dregwalispellbinder@gmail.com

    AtsakytiPanaikinti
  4. Sveiki, dabar pažįstu rašybos gydytoją, galite užmegzti apčiuopiamą privatų pokalbį ir atkurti savo meilės gyvenimą. Tas žmogus yra visada patikimas daktaras Egwali, burtininkas, kuris savo burtais pakeitė mano gyvenimą ir daugelį kitų šiandien žinomų gyvenimų. Jūs tiesiog tai vadinate meilės burtu, karjeros siekimu, sveikatos problemomis, kad ir kaip bebūtų, kokioje traumoje atsidursite, laikas nedvejodamas pasirūpinti jumis. Mano atvejis buvo gana negražus prieš jį sutinkant, o visa kita buvo istorija. Su juo galite susisiekti bet kuria iš šių priemonių „WhatsApp“ / „Viber“ +2348122948392
    Paštas: dregwalispellbinder@gmail.com
    Surenkite privatų susitikimą su juo ir vėl būkite laimingi.

    AtsakytiPanaikinti