Sveiki, skaitytojai,
Šįkart pateiksiu trumpus savo įspūdžius po antrojo vokiečių itin Netflix
platformoje populiarų serialą „Tamsa“ (angl. Dark), kuris
daugelį intelektualių (ir nebūtinai) žiūrovų buvo ilgą laiką prikaustęs prie
ekranų. Neseniai buvo pristatytas finalinis trečiasis sezonas, tačiau neturėjau
laiko (net per karantiną!) sužiūrėti antrojo sezono, tą padariau visai
neseniai, todėl šioje apžvalgoje apžvelgsiu nebūtinai objektyviai, veikiau savo
asmeninius pastebėjimus, bet galbūt ir jums bus įdomu paskaityti.
Pirmąjį sezoną teko matyti gal prieš kelerius metus, vos tik serialas
pasirodė, ir net nesitikėjau, kad toji atokaus vokiško miestelio istorija
pasirodys verta intelektualių ir net strateginių loginių skaičiavimų bei pamintijimų:
o ką čia aš iš tikrųjų žiūriu? Tuo metu „Tamsa“ tapo vienu įdomiausiu ir labiausiai
intriguojančiu serialu, kuris ilgai neišėjo iš galvos, tačiau, kai jau išėjo,
tai toks jausmas, kad su visais veikėjais ir siužetais, o atmintyje pasiliko
vien tamsa, tiesiog gero serialo įspūdis, bet kažin ar bebūčiau galėjęs
nupasakoti ką nors konkretaus apie veikėjus, jų susipynusias biografines
istorijas. Tą pajutau po kelerių metų pradėdamas žiūrėti antrąjį sezoną – nieko
nebeprisimenu! Neprisimenu nei veikėjų vardų, nei kas su kuo konfliktavo, kas į
kokį laikmetį pateko, kas kaip persipynė, todėl teko nemenkai suraukti kaktą ir
tikėtis, kas bežiūrint tiesiog vėl viskas bus labai aišku. Ko trūko? Kokių 10
minučių intro pirmojoje serijoje, kad primintų pačius svarbiausius
pirmojo sezono įvykius. Kai kada serialo kūrėjai tai daro, ypač sugrąžinę
serialą po ilgo laiko į eterį, tai tokio „perbėgimo“, kas vyko prieš tai, man
labai reikėjo.
Nesistengiu pasakyti, kuris sezonas geresnis, nes tai būtų absoliučiai
nereikalingas dalykas. Serialas yra tęstinis, įvykiai plečiami, kaip ir serialo
idėja. Šiame sezone sužinome apie mokslininkų aptiktą kunkuliuojančią juodąją materiją,
kuri siejasi realiai ir su dieviškąja Higso bozono dalele. Seriale tai tampa
portaliniu tuneliu per laikmečius, vis kažkodėl nukeliančius pirmyn arba atgal
kas 33 metus. Dėmesio centre išlieka pastatyta elektrinė, kurioje slepiamos
nuodingos atliekos, o iš tikrųjų – toji juodoji materija. Kitas portalas –
miške esantys urvai, kuriais galima patekti į ateitį arba praeitį. Na, ir
žinoma, dar nešiojamosios laiko mašinos.
Ar serialas įdomus savo veikėjų charakteriais? Nelabai! Tai ne draminis
kūrinys, kuriam svarbu būtų žmogaus esminiai dvasiniai pokyčiai, tačiau esama
ir šito, tačiau detaliai to neanalizuojama. Esminį įspūdį daro pasikeitę veikėjai,
kurie keliauja iš laiko į laiką ir bando užkirsti kelią netrukus įvyksiančiai
apokalipsei – viena iš laiko juostų yra būtent apie ateitį, kurioje gyvena
žmonės ekstremaliomis karinėmis išgyvenimo sąlygomis. Kitą vertus, visą laiką
galvojau, o kur visas likęs pasaulis, jei veikėjai „trinasi“ izoliuotoje
radioaktyvioje (tikriausiai!) erdvėje netoli elektrinės. Kodėl jie neemigruoja
toli iš tos zonos, tarsi visas pasaulis būtų toje miestelio vietoje? Galbūt
apie tai bus plačiau trečiajame sezone.
Visgi vienas įdomiausių personažų šiame sezone buvo iš 1987 metų kilusi
elektrinės viršininkė Klaudija, kuri susiduria su savo ateities versija,
pavadinta Baltuoju Šėtonu. Ji šiame sezone padaro esminį lūžį ir tampa tarsi
opozicija kunigui Nojui ir praeityje besislepiančiam Adamui. Akivaizdžios dvi
stovyklos, kurios trokšta nutraukti laiko kilpų ratus, o kai kas tiesiog trokšta,
kad visa tai tęstųsi iki begalybės. Kur kas mažiau mane jaudino jaunuolio Jono
meilės istorija, kuris vėliau taps apskrudusiu senu diedu, taigi ir pačiu didžiausiu visų
priešu. Nepaisant to, finalinėse serijose vidurinis Jonas vėlei grįžta į savo
jaunystės laikmetį ir susiranda mylėtą merginą, kuri pasirodo, besant jo kraujo
giminaitė.
Kraujomaišos atvejai išties stulbina, nes vaikai, pasirodo, yra savo tėvų tėvai,
tik jie kažkaip nusigavę į praeitį ir užmezgę seksualinius ryšius ne tik su
savo tėvais, bet ir seneliais, todėl kartais atrodo, kad žiūri vieną nesibaigiantį
(kartais romantizuotą) kraujomaišos nusidriekusį ratą per laikmečius. Šiame sezone
galiausiai pagrindiniai veikėjai sužino apie keliavimą laiku ir daugelis jau
gali atsekti, kas kieno giminaitis yra iš tikrųjų. Ne kartą žiūrėdamas šį
voratinklį pagalvojau, kokia beprotybė, jeigu viskas vyktų iš tikrųjų –
prarasti savo vaiką, kuris grįžo į praeitį arba sutikti jį senesnį už save patį,
ir žinoti, kokie likimai laukia jų mažylių...
Iš esmės serialas veikia kaip tam tikras laiko kubikas rubikas, kaip pasuksi
įvykius, tokią turėsi ateities versiją, bet kartais pakeisti įvykius beveik
neįmanoma, nes juos jau keiti pagal iš anksto (iš aukščiau?) suplanuotus
įvykius. Laukiama apokalipsė iš tikrųjų tėra tik dar viena galimybė sužinoti,
kas iš tikrųjų sieja visus tuos herojus. Galiausiai finalinėje serijoje
sužinome, jog egzistuoja ne tik laikmečiai, bet ir paralelinės tikrovės
versijos, todėl kelionės laiku ne tik pasikeičia, bet, galimas daiktas, tampa
kelionėmis per alternatyvias realybės. Kaip tai serialo kūrėjams pavyko perteikti
– tikras stebuklas!
Atrodo, kad viskas yra Jono jauniausiojo rankose. Jam reikia netapti apdegusiu
Adamu, išlikti ištikimu savo dabarties idėjomis, tačiau tai sunku, kai matai ir
kalbiesi su savo tolimos ateities versija. Atrodo, kad Jonas turi pasiaukoti ir
padaryti taip, kad niekada negimtų, tik šitaip jis galiausiai nutrauks laiko
kilpas. Bet ar tai įmanoma? Klausimas esminis: kuris iš mūsų norėtų niekada
nebegimti, netgi matydamas, kokiu ateityje gali tapti monstru? Moralė, pareiga,
atsakomybė.
„Tamsa“, mano akimis, yra absoliučiai rebuso pavidalo idėjinis serialas,
kurio didžiausias koziris yra pasakojimo struktūra, leidžianti pasvajoti ne tik
apie keliones laikus, bet ir pasibaisėti tų kelionių padariniais. Nepaisant visko,
šį sezoną „sukirtau“ kaip patiekalą. „Tamsa“, kaip ir anas sezonas, lieka iš
tiesų tamsus, nejaukus, išplečiantis vaizduotę, kalbantis apie grėsmę, kylančią
iš technologijų ir neatsargaus branduolinės energijos gavyba (čia galime
prisiminti Astravos elektrinę, statomą Vilniaus pašonėje). Taigi. Viskas su
šiuo serialu puikiai!
Antrojo sezono anonsas:
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą